Tradicija

Turiu tokią tradiciją. Kiekvienų metų pirmosiomis dienomis iš senojo kalendoriaus-planuoklio (ar kaip čia lietuviškai tas „organaizeris” vadinasi...) sėdu persirašyti draugų gimtadienių bei kitų įsimintinų datų. Šįkart užsipildė 117 kalendoriaus langelių.
Kai kurie iš jų pasipildė, kai kurie – išsitrynė neatlaikę laiko išbandymų. Kiti, deja, pasimetė tarp nebegaliojančių elektronininių adresų ar telefono numerių. Šiek tiek gaila...
Bet taip turbūt ir turi būti. Judam juk į priekį, o ne atgal...

Kažkada buvo kilusi mintis suskaičiuoti, kiek per savo nugyventus metus esu sutikusi žmonių, kurių iki šiol prisimenu vardą, pavardę bei turiu kokį kontaktą... Įtariu, susidarytų įspūdingas sąrašas... Jau vien sudėjus darželio chebrytę, klasiokus iš vidurinės ir muzikos mokyklos, kursiokus, choro kolegas, teatriokus, buvusius ir esamus bendradarbius, gimines gabalėlį, neabejoju kad gautųsi virš 500. O kur dar draugai, sutikti Danijoj, Anglijoj, Amerikoj, galų gale kiti draugai, nepriklausantys nei vienai iš paminėtų kategorijų... Reikės kada pabandyt paskaičiuot tiksliau...