2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

HDR žaidimai

Kas per vienas tas HDR paklausit? Angliškai tai šifruojasi kaip High Dinamic Range, lietuviškai būtų kažkas panašaus į platų dinaminį diapazoną... Plačiau apie tai nesiplėsiu, nes galite apie tai pasiskaityti internete, kad ir pvz., čia.

Na, o užsiėmiau šiais žaidimais (tikrąja šio žodžio prasme), kaip visada, vedina FB besimokančiųjų fotografuoti „komandos“.

Pradžioje bandžiau pamedžioti kadrų aplink namus...
(spauskite ant nuotraukos, jei norite pamatyti didesnį vaizdą)



Tačiau, savaime suprantama, šiais dviem vaideliais nepasitenkinau, todėl ištempiau Darių į Čikagą...  :) Juodai baltą reportažą iš tos dienos jau matėte, o štai šios HDR medžioklės laimikis buvo toks:

Akis

Kiniečių kvartalas

Vakarėjantis miestas

Buvo ir daugiau vaizdelių, su kuriais žaidžiau, bet su jais taip ir liko „kažkas ne taip...“, tai nesirodysiu. :) Finale nepasitenkinau ir šiuo laiminkiu, todėl, kai temą pratęsė dar kelioms dienoms, apsidžiaugusi dar sykį išėjau apsidairyti aplink namus :)

Nežinau, ar čia dėl to, kad pasipainiojo dėkingesni kadrai, ar dėl to, kad kiek pramokau elgtis su ta HDR technoogija, bet tai, ką „sumedžiojau“, man visai patiko :)

Pakeliui pasipainiojusi realybėje visai neišvaizdi,
o nuotraukoje man visai patikusi kavinukė...

Gėlės ir vaikinas prie durų... :)

Nors tokių dalykų kaip transporto priemonės paprastai nefotografuoju, tačiau šis spalvingas motociklas, stovėjęs prie namų esančioje stovėjimo aikštelėje, patraukė mano akį... Visaip ten aš į jį taikiausi, bet fonas buvo ne itin dėkingas, tai teko pasitenkinti tokiu štai rakursu...


Iš tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės :)

Na ir, mano laimei, čia jau ruošiamasi Halovynui,
tad prie namų ima rastis tokios štai ir kitokios lėlės...

Tai štai, tam kartui HDR žaidimai baigėsi.
Iki šiol tai buvo turbūt pati įdomiausia tema, žiūrėsim, kas bus toliau :)
Iki kitų fotografinių žaidimų! :)

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Juodai baltas penktadienis Čikagoje

Kažkaip pasinešiau pastaruoju metu į fotografiją... Žiūriu, kad tai tampa savotiška meditavimo priemonė. Išeinu, pamedžioju, atsigaunu, galiu gyvent toliau...

Ta proga ištempiau penktadienį Darių į Čikagą. Mat prireikė kadrų FB fotografuojančiųjų grupelės užduočiai... Šalia to ir šiaip nutarėm atsipalaiduoti bei paslampinėti po miestą. O kad jau ant bangos šiuo metu pas mane juodai balta fotografija bei juostų ryškinimo džiaugsmas, tai ir rezultatai, kaip pamatysite, juodai balti... :)

Tiesa, beryškindama juostas ir beskanuodama kadrus eilinį kartą nugrimzdau į vaikystės prisiminimus, kurie šį kartą mane nuvedė į Žydų gatvę Vilniaus senamiestyje...

Čia mus kartu su broliu vesdavosi tėtė, užsukdavęs pas savo draugą, žymų fotografą Mečislovą Sakalauską. Neatsitiktinai tad ir mūsų bute tuomet kabėjo Mečislovo darytos didžiulės nuotraukos, su įamžintomis tėtės restauruotomis pilimis bei jų ansambliais... Taigi – Mečislovo laboratorijoje kvapą mums gniauždavo ne tiek ryškalų bei fiksažo kvapas, kiek visos „amunicijos“ dydis ir gausa: įvairios vonios vonelės su ten nardančiomis nuotraukomis, stulbinančio dydžio foto didintuvai, glencavimo mašinos ir aibė kitų dalykų dalykėlių... Gerumėlis...

Na bet, gana čia prisiminimų... Rodausi penktadienio medžioklės bei vakarykščio ryškinimo laimikį...

Traukinyje...


Žioplinėjame šalia Sears'o dangoraižio...

Draugiškioji raitoji policija

Čia Amerika... :)

Po metro bėgiais

Dėl šios šiemet pastatytos skulptūros svaigau, labai norėdama ją pamatyti... 
Bet realybėje nepaliko labai jau didelio įspūdžio...

vandens atsargos eina į pabaigą...

Vakarėja, laikas traukti namo...


Uf, bėgome skubėjome ir šiaip ne taip spėjome į traukinį...

Turbūt dar niekuomet nebuvau taip patenkinta juostelės ryškinimo rezultatu, kaip šį kartą. Ir nors tai buvo eksperimentinis ryškinimas, kitaip tariant – pirmasis tokios rūšies blynas, įtariu, kad nuo šiol taip ir tik taip ryškinsiu juosteles...

Pamenu, kai vaikystėje su broliu ryškindavom juosteles, plius minus viską darydavom iš akies... Todėl, aišku, ir rezultatai paprastai būdavo švelniai tariant nenuspėjami... :) Kartais geresni, kartais – ne itin vykę... :) Bet nebe vaikystėje gi esam galų gale.... :) Tai va, prisiklausiusi visokių protingų žmonių patarimų ryškinau taip, kad išgaučiau kuo švelnesnius pustonius ir įmanomai mažą grūdą. Nežinau, kaip jums, bet mane pačią rezultatas sužavėjo...

2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

Fotosesija parke

Fotografuoti saulėtą dieną – nemažas iššūkis... Ypač, jei tai – 6 asmenų šeima, ir visus reikia kažkaip sugaudyti toje saulės ir šešėlių margalynėje... :)

Taip jau gavosi, kad fotosesijos laikas buvo suplanuotas gerokai iš anksto, tėdėl koks jau pasitaikė oras, tokį jau ir turėjom, nepaisant to, kad stengėmės fotosesiją daryti kuo anksčiau ryte, kol saulė nepasiekusi zenito...

Tobulėjimui, kaip visada, ribų nėra, ypač ryškumo lauko suvaldyme, bet šį kartą, mano manymu, visus foto trūkumus atpirko pati nuotaika ir tikrai įsimintina kartu praleista valanda :)

Keletas vaizdelių, kuriuos visus verčiau į juodai baltus – darykit ką norit, turbūt man juodai-balta banga užėjusi :))) Be to, tuo pačiu išpyškinau pabandymui ir vieną juodai baltą juostelę, bet va, laukiu ryškalų atkeliaujant, tai rezultatai bus kada nors vėliau :)

Rytas pasitaikė vėsokas, todėl pradžioje nutarėm pašokinėti...

... ir pabėgioti. :)

Truputį apšilus jau buvo galima lįsti ir į šešėlį..

... o tada – įsiropšti į pasvirusį medį :)


Šešėlyje greitai sušalome...

Todėl vėl skubiai bėgom pasišildyti ant saulutės :)


O ko nepasilepinti rudenėjančios saulės spinduliais? :)


Permainingi tie rudeniški orai...
Ant saulės karšta, todėl atsivėsinti šaltu vandeniu – visai ne pro šalį.


Mergaitėms taip smagu buvo tame medyje, kad ir vėl grįžom prie jo :)






Toks štai pas mus buvo vakar rytas... :)

2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

Gėlėti žaidimai

Mane pažįstantiems turbūt nereikia sakyti, kad aš su gėlėmis per daug nedraugauju :) Bet kad jau „prasidėjau“ su besimokančiais fotografuoti, tai jau iš principo nesinori praleisti nei vienos iš temų... Žodžiu, kai buvo paskelbta tema „Gėlės“, nebeturėjau kur trauktis.

Tiesą pasakius, nelabai radau laiko ieškoti gėlių. Todėl teko čiupti namie stovinčias džiovintas rožes, su kuriomis pradžiai pabandžiau pažaisti..




Japoniškas variantas

Nelabai ką „išspaudžiau“, bet kur besidėsi... Štai kai jau baigėsi konkursinė savaitė, tuomet aplinkui pradėjo vaidentis gėlės - net kuro kolonėlėj sustojus pro langą galėjau pašaudyti vėjyje besiblaškančių žiedelių :)



Tokie va gavosi paskubomis pagauti gėlėti kadrai... Pasidedam „pliusiuką“ ir keliaujam toliau :)

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Rugsėjo pirmoji...

Nori nenori, kasmet, atėjus rugsėjo 1-ajai, mintimis grįžti į tuos mokyklinius prisiminimus, išvakarėse lyginamą uniformą, iškrakmolintų nertų uniformos kalnieriukų siuvimą, blizginamus naujus batus bei prie jų padėtas baltas kojines iki kelių... rugpjūčio gale rušiuojamus sąsiuvinius, pieštukus, parkerius, pirmosiomis mokslo metų dienomis lenkiamus sąsiuvinius, knygas ir tą naujo mokslo sezono pradžią su įsimintinomis laukimo akimirkomis...

Ir nors savo pačios pirmosios rugsėjo 1-osios nepamenu, tačiau ne mažiau jaudulio atnešdavo ir kitų metų rugsėjai, kurie kas kartą būdavo savotiški atspirties taškai, dar ir dabar, tarsi iš inercijos kas kartą sustabdantys ir sukeliantys nostalgišką šypseną...


Vis tik nuostabi ta rugsėjo 1-osios tradicija. Smagu būtų, jei lietuviai ją išlaikytų, nepaisant vis dažniau ir dažniau užtinkamų internete pasirodančių komentarų, kad tai tėra bereikalingas sovietmečio palikimas ir kad mokslo metus kiekviena mokykla galėtų pradėti skirtingomis dienomis... Aš pasakyčiau kitaip: tai yra graži tradicija, kurią verta puoselėti.

Su naujais mokslo metais, brangieji! Juk visas gyvenimas ya viena didelė mokykla, kurios niekada nepabaigsime, kol gyvi būsime :)

Na ir, aišku, labai sveikinu savo krikštasūnį Adomą, kuris šiemet tapo pirmokas :)

Foto iš http://www.tautairtevyne.lt