Sapnai

Labai mėgstu sapnuoti. O tu?
Kažkada tai man buvo tarsi antrasis gyvenimas, kurį, sudalytą į serijas, užmerktomis akimis kartais stebėdavau keletą naktų. Kartais tie sapnai kartodavosi savaitėmis, ir sunku būdavo ištrūkti iš jų.

Sapnai kyla nuo daugybės rūpesčių – taip rašoma. Ir iš tiesų, kai atsisuku atgal, matau, kad tuo laiku, kai galva būdavo užimta daugybe reikalų, sapnai liedavosi kaip iš pypkės. Dabar gi sapnuoju daug mažiau. Ir daug rečiau – ką gi, gyvenimas gerėja... :)

Tačiau šiąnakt vėl sapnavau. Apie žmonijos dalies išnykimą. Nenuostabu, mat pastaruoju metu daug apie tai galvoju. Net mąstau, kad įdomu būtų kurią dieną surašyti, ką norėčiau pasakyti vienam ar kitam žmogui, jei manęs staiga imtų ir neliktų, kaip tame sapne. Tačiau rankos kol kas nesiekia – panašu, jog sąrašas susidarytų ilgas :)