Pasijuokime :)

Gavau šią istoriją internetu, labai pralinksmino, tai dalinuosi :)

Jaunas žydas atėjo pas rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.

– Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar noriu truputį pasimokyti Talmudo.
– Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, – pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave.
Jaunuolis sutiko. Rabinas klausia :
***
– Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištepliotu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na, žinoma, tas, kurio veidas nešvarus!
– Neteisingai. Pagalvok logiškai: tas, kieno veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat švarus. O tas, kurio veidas švarus, pažiūrės į tą, kurio išteptas, nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs, ir eis praustis.
– Gudriai sugalvota! – sužavėtas pasakė svečias. – Nagi, rabi, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Bet mes gi jau išsiaiškinom – tas, kurio veidas švarus!
– Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas su švariu veidu, pažiūrės į tą, kurio išteptas, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs. O tas, kurio išteptas, pamatęs, jog kitas nuėjo praustis, supras, jog jo veidas išteptas ir taip pat eis praustis.
– Aš apie tai nepagalvojau! Neįtikėtina – aš padariau loginę klaidą! Rabi, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na... Praustis eis abu.
– Neteisingai. Nė vienas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio švarus, ir neis praustis. O tas, kurio švarus, pamatęs, kad išsitepęs neina praustis, supras, kad jo veidas švarus, ir taip pat neis praustis.
Jaunuolį apėmė neviltis.
– Patikėkite, aš galiu studijuoti Talmudą! Paklauskite ko nors kitko!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu...
– O Viešpatie! Nė vienas neis praustis!!!
– Neteisingai. Dabar tu įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka, norint studijuoti Talmudą. Paaiškink man, kaip taip gali atsitikti, kad du žmonės leistųsi vienu ir tuo pačiu dūmtraukiu, ir vienas veidą išsiteptų, o kitas – ne?! Šis klausimas – beprasmis, ir jei tu leisi savo gyvenimą, atsakinėdamas į beprasmiškus klausimus, tai visi tavo atsakymai taip pat neturės prasmės!
***

Iš savaitraščio „Dialogas“

Saulėlydis

Žinote, kodėl man patinka gyventi ketvirtame aukšte? Vien dėl tokių štai vienas už kitą gražesnių vaizdelių kas vakarą... :)

Ir... dar vienos krikštynos

Visa vasara spėjo prabėgti nuo tada, kai paskutinį kartą fotografavau krikštynas :)
Ir štai, taip gavosi, kad praktiškai vos ne paskutinę minutę „įsiprašiau“ fotografuoti dar vienas :)

Veidai kuo toliau tuo darosi vis labiau pažįstami, vietos nesikeičia, todėl ir vaizdeliai panašūs... Na bet, vis tiek rodausi, kad negalvotumėt, jog sėdžiu ir nieko neveikiu :)))

Įvykio kaltininkė Goda

Visai nesvarbu, kas vyksta aplink – juk užlipti ant pakylos taip smagu...

Kas čia diriguoja paradui?..

Kas čia dabar drįsta ant manęs vandenį pilti?..

Ceremonijos dalis – tėvų palaiminimas.

Žvakė, vienok, įdomus žaislas...

 Dovana tėvams nuo krikštatėvių.

Šviežiai iškepta katalikė.

Na, o čia keletas akimirkų iš neoficialiosios šventės dalies.

Skanėstai: lietuviška silkutė ir desertas.

 

 

 

Svečiai.

Didieji alaus bačkutės mylėtojai...

Mano akiratyje kažkada jau atsidūrusi mergaitė...

Vaikai linksminasi. Vieni...

 ...ir ne visai vieni... :)

 O čia ir mane prigavo bebendraujančią... :)

Buvau pasiėmusi ir savo juostinuką, tai išbandžiau ISO800 jautrumo juostelę. Turiu pripažinti, kad labai patiko... Kol buvau savo blykstę paskolinusi „pasižaidimui“, bandžiau ką nors „nušauti“ be blykstės...

Mano to vakaro „asistentė“ :)

Puota.

Kai darbą tenka derinti su motinyste.... :)

Saulėlydis parke

Taip jau išeina, kad kai esu pasinešusi į rankdarbius, mano dovanomis neretai tampa kokios rankų darbo dovanėlės. Kai esu pasinešusi į fotografiją, natūralu, kad dovanoms „sueina“ fotosesijos :)

Na, tokia mažytė dovanėlė gavaosi, nes saulutės jau paskutiniai spinduliai slėpėsi už rudeninių medžių, tad neturėjom per daug laiko, o ir juostelę per savo amžinąjį palydovą žioplumą tebuvau pasiėmusi vieną, bet... Visai smagiai gavosi toks štai „greitukas“ :)

Viso ko kaltininkė – jau trimetė – Emilytė :)

Ištikimoji mano fotosesijų trijulė :)

Nors paprastai vengiu tokių štai portretukų
(pavadinkime, jie man nėra įdomūs dėl to, greičiausiai,
kad panašių nuotraukų pilnas internetas) bet...
rezultatas man visai patinka...

O čia, kur buvęs, kur nebuvęs, ir mažasis veikėjas :)

Ups, truputėlį nejauku kabėti, kai mamytė nebelaiko.... :)

Kai kas labai sunkiai šį vakarą pasidavė prašymui atsisukti... :)

 

Na, čia jau toks matytas „siužetas“, bet... :)

Šioje vietoje saulutė nusileido, juostelė pasibaigė, tad fotosesija buvo baigta :)

Kuo toliau fotografuoju, tuo dažniau savęs klausiu, kas man yra fotografija ir ko siekiu kas kartą išsitraukdama fotoaparatą. Juk nesu „profė“, ir abejoju, ar kada tokia būsiu, be to, nesiekiu sukurti kokį tai „miaaaaną“... Man tiesiog patinka fotomedžioklė kaip procesas...

Ir žinote, ne kartą pagaunu save galvodama, kad tai darau todėl, kad aš pavydėčiau sau, jei turėčiau tokių nuotraukų iš savo vaikystės...Tad jei galiu tai suteikti kažkam kitam, tebūnie tai mano indėlis į kažkieno mielus prisiminimus...

Melo pandemija

Skiepijotės nuo gripo? Beatodariškai tikite, kad valdantieji sluoksniai leidžia įstatymus, siekiančius apsaugoti jus ir jūsų vaikus?..

Siūlau pasižiūrėti... :) Filmas apie vakcinas, GMO, „auksinį milijardą“, žmonių „mikroschemavimą“ ir pan...

Taip pat šį filmą galite pasižiūrėti čia.

Popietė parke

Ruduo vis kažkaip romantiškai-išdykėliškai mus nuteikia... Nežinau, ar todėl, kad tuokėmės rudenį, ar todėl, kad čia ruduo apskritai pasakiškas...

Žodžiu, nors nuo ryto žadėjom sėdėti namie ir darbuotis, užkaitinus saulutei neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik mesti šalin visus darbus ir lėkti kur nors į lauką – pagaudyti tos bobų vasaros šilumėlės ir, be abejo, foto kadrų (kaip gi be jų)...

Taip ir norėjosi likti ten, parke, po medžiais, ir tarsi kokiems paaugliams, pabėgusiems iš pamokų, spoksoti į žydrą dangų iki vėlumos... :) Na bet, gero po truputį, tad mažumėlę pasibuvę šiaušėm namo, prieš tai dar suskubę užvešti juosteles į fotolaboratoriją ryškinimui :)

Dalinuosi vaizdeliais :)

Kiek atsipūtę nutarėm „pasikasti“ po lapais...

...ir šiaip visaip kaip pasimaivyti...

Žodžiu, „atsižymėjom“ su rudeniškais vaizdeliais, dabar ramiai galėsim laukti žiemos :)

3

Na va, štai jau visi trys prabėgo nuo 2007-ųjų spalio. :)

O aš tęsiu tradiciją palikti įrašą šią mudviejų dieną, padedant trečią pėdą bendrame kelyje, nesvarbu, kad netoli dar tenueita... :)

O kol nespėjo įsidienoti (panašu, kad ši diena ir šiemet bus šilta bei saulėta), skubu kepti Dariaus mėgstamą desertą – juk kas gali būti smagiau, nei tokios dienos vakarą praleisti besimėgaujant prisiminimais, romantika ir skanumynais :)

P.S. tiesa, tiems, kurie teigia, kad pirmoji krizė santuoką ištinka po dviejų metų, telieka parodyti liežuvį – persiritom sau laimingi per tuos dvejus ir nei nemirktelėjom :P