2011 m. gegužės 31 d., antradienis

Kai žmonės grįžta... :)

Visada smagu, kai žmonės, apsilankę vieną kartą, grįžta ir vėl... :)

Pamenate kažkada į mano prieškalėdinį maratoną „įsipaišiusią“ šeimyną su nuostabia mergaite Ofelija? Tąkart nuotraukų kaip ir nedėjau, išskyrus vieną, o štai, vakar svečiuose vėl apsilankė ta pati šeima, kuri vėl panoro nusifotografuoti, ir aš vėl turiu nuotraukų... :) Šikart jose – kiek daugiau žmogeliukų.

Keletą rodausi. ;) Kadangi praeitą kartą jiems labai imponavo nuotraukos juodame fone, tai ir šį kartą buvo pageidavimas tokių prišaudyti... :) Na, o aš tam kartui išbandžiau šiltą sklaidytą apšvietimą... :)

[Atsiprašau, bet nuotruakos saugumo sumetimais iš šio įrašo po kiek laiko buvo ištrintos...]

2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

Dovanos, dovanos

Užgriuvo čia visokių švenčių, visokių progų, tai darbavausi su visokiom smulkmenom, kaip priedu prie didesnių dovanų... :)

 Priešvestuvinė smulkmenėlė draugams su išraižytais jaunavedžių inicialais
(spalvas teko derinti prie jų pasirinktų).


Dovanėlės mažuliukams žmogeliukams „babyshower'io“ proga:

 • Salotinis komplekčiukas


 • Baltas komplekčiukas 



Tam kartui turbūt viską pasirodžiau... :)

Mielas senukas Mel'as

Žinote, būna tokių žmonių, kurie tiesiog yra... nepaprastai mieli. Jie visuomet tau nusišypsos, pasiteiraus, kaip tau sekasi, paprašys, kad pasakytum ką nors savo gimtąja kalba, praskaidrins lietingą rytą ar šiaip tiesiog gerai nuteiks. Toks buvo mielas senukas Mel'as, kuris šiandien, kaip sako mūsų pastorius, „grįžo namo pas Viešpatį...“ Jam gerai, bet mums, čia likusiems, liūdna. Ką padarysi, toks gyvenimas – mums jis tęsiasi čia, žemėje, Mel'ui jis dar tik prasideda danguje...

Foto – JoAnna'os Doore

O ta proga – Chris Rice daina „Come to Jesus“
su fantastiškai šiai akimirkai tinkančiais žodžiais... Fly to Jesus and live...

2011 m. gegužės 17 d., antradienis

Apie kantrybę, vilkus ir dar šį bei tą...

Pamenu, kad vaikystėje turėjau kalnus kantrybės. Mažiausiais kryželiukais nepavargdavau siuvinėti margaspalvių paveikslų, narplioti susivėlusių gordijaus mazgais siūlų, valandų valandas sėdėti prie kokio kito rankdarbio, reikalavusio susikaupimo, atsidėjimo ir kruopštumo. Be va, pakeliui visa tai kažkur gerokai pabarsčiau. Pati nepastebėjau, kada ir kur. Tiesiog, prabėgus vienam, kitam dešimtmečiui, staiga supratau, kad kažkokios tamsiosios, skuboto gyvenimo ir tingulio prisodrintos skylės pasiglemžė šias mano savybes, ir manyje pradėjo kauptis kažkokia nepasitenkinimo gniūžtė, tai vieną, tai kitą kartą atbaidžiusi nuo didesnio ar daugiau kantrybės bei laiko reikalavusio darbo.

Ir štai vieną dieną, kai daug visko prisikaupė, kai ramiai nebegalėjau žiūrėti į tokius tinklaraščius, kaip IRRI ar Rankų darbo gyvenimas, pusseserė dovanų man atsiuntė knygą „Bėgančios su vilkais“. Nutaikiusi progą, čiupau ją skaityti. O pradėjusi skaityti supratau, kur dingo tie visi mano išbarstyti daikčiukai... Ir ne tik tai. Apskritai laiku ir vietoj buvo ta knyga, nors jos visos ir neįveikiau. Gal ir nereikėjo visos – užteko ir pusės, kad susigaudyčiau savo kūno-sielos-dvasios labirinte ir vėl įgaučiau drąsos imtis kažko, dėl ko niežtėjo rankos.

Žodžiu, viso to pasekoje pastarosiomis dienomis „užsikaifavau“ palinkusi prie raižomo trafareto. Prieš tai, kaip visada, norėjusi išsisukti kaip nors lakoniškai ir paprastai, nusipiešiau keletą paprastų gėlyčių, tačiau kai pagavau save toje, jau minėtoje „juodojoje skylėje“, greitai persigalvojau – kiek gi galima? Reikia iššūkio. Reikia kažko didesnio. Kažko smulkesnio, kažko... va tokio... Taip gimė štai toks 80 puslapių nuotraukų albumas (30x26 cm). Kaip visada, prisikabinti prie ko turiu, rezultatas dar nėra toks, kokio idealiai norėjau pasiekti, bet... Ar tame gyvenimo laimė? :)

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis

Augustė

Senokai kažką befotografavau, ar ne?.. Tai va, reabilituojuosi ir pristatau mane vakar aplankusių mažosios Augustės ir jos mamos fotosesiją. :) Tiksliau – keletą kadrų iš jos.



 


 


 


 

O čia, ar atpažįstate graužimo objektą? :)












Po visko... mažoji pozuotoja nulūžo... :)


2011 m. gegužės 2 d., pirmadienis

Jeff'o Ascough'o fotografija

Pasidalino čia su manimi tokia nuoroda apie vieną vestuvių fotografą, pagalvojau, norisi ją išsisaugoti, o gal ir kitiems bus įdomu... Man asmeniškai labai patiko.

Boružėlės puola...

Toliau naikinam medžiagas...

Pasiėmusi žalsvos medvilnės gabalą, jam pamarginti pradžioj buvau išsirinkusi tokią baltą medžiagėlę su stilizuotų plaštakių motyvais, kuri, galvojau, bus labai čia tinkama. Tačiau pakeliui gimė kita mintis – „pamarginti“ šiuos pataliukus paprasčiausia balta medžiaga, tiesiog pasirinkus kokį įdomesnį, organiškesnį motyvą. Taip galvoje gimė medelio idėja, kuri pakeliui pasipildė keliomis „žolytėmis“, o galiausiai – ir tą medį bei jo erdvę užpuolusiomis boružėlėmis.

Bežiūrėdamas į mane, atsiklaupusią ant grindų ir vienaip ar kitaip bedėliojančią baltos medžiagos atraižas, Darius, su lengva šypsenėle ant veido, vis klausinėjo: „Kaip tu visa tai prisiūsi?..“ Kaip kaip... Siuvimo būdu. :))

Tai va, taip tiesiog – siuvimo būdu prisiuvau medelį, žolytes ir tris boružytes... :)


– Na labai gražu, – finale pasakė Darius. :)