Vitaminai žiemos pabaigai

Pasidaiginti liucernos sėklų galvojau jau prieš kurį laiką. Na, žinot – žiema, vitaminų trūkumas ir panašiai... Bet tai su manim taip jau būna – kol pendelio į dubcę negaunu, tai žiūrėk, ir žiema baigiasi. Todėl Šarūnės įrašas su sėklų daigintuvo nuotrauka buvo labai laiku ir vietoj.
– Viskas, – tariau sau, – gana čia mąstyti, gana pirkinėti besibaigiančio galiojimo daigus parduotuvėje (juk tie daigeliai vos keletą dienų tesilaiko švieži), pats laikas pačiai kažką daryti.
Užsisakiau įvairių sėklyčių mišinio (liucerna, brokoliai, ridikėliai, lęšiai ir t.t...), vietoj įmantraus daigintuvo (kurio norėjau stiklinio, bet tokie, pasirodo, kosmiškai brangūs) pasidariau paprasčiausią daiginimo „aparatą“, paėmusi elementarų stiklainį ir vos už pusantro dolerio įsigijusi tinklinį dangtelį.

Na ir ką – po keleto dienų turėjau litrinį stiklainį, pilną tokių va grožybių-skanybių-sveikybių... 

Įsimetus pirmą porcijikę į burną, sunku buvo sustoti, todėl tiesiog va taip, basi, vos iš lovų išlipę, su Darium sukapojom visą litrą... Labai mat skubėjom įšokti į tą benuvažiuojančios žiemos traukinį... Bet va, vis tiek spėjom... :)))

Su paskutine žiemos diena, brangieji! Būkit sveiki!

Melo pandemija

Skiepijotės nuo gripo? Beatodariškai tikite, kad valdantieji sluoksniai leidžia įstatymus, siekiančius apsaugoti jus ir jūsų vaikus?..

Siūlau pasižiūrėti... :) Filmas apie vakcinas, GMO, „auksinį milijardą“, žmonių „mikroschemavimą“ ir pan...

Taip pat šį filmą galite pasižiūrėti čia.

Apie mobiliuosius telefonus... (papildyta)

„Rusijos biofizikos instituto mokslininkai paprastu eksperimentu įrodė tai, kad pastoviai veikiantys mobilūs telefonai užmuša vištų kiaušinių embrionus. Jie pritvirtino kvietimo rėžime veikiančius mobilius telefonus dešimties centimetrų atstumu nuo platformos, ant kurios buvo sudėti kiaušiniai. Po trijų eksperimento savaičių iš ¾ apšvitintų kiaušinių viščiukai neišsirito. Pastebėta, kad mikrobangų spinduliuotė pusantro karto sumažina jauno viščiuko medžiagų apykaitą ir dešimt kartų jo širdies ritmą, todėl viščiukai nugaišdavo“.

Tai – ištrauka iš straipsnio apie mobiliuosius telefonus ir jų įtaką mūsų sveikatai. Straipsnio pabaigoje taip pat rasite keletą patarimų, kaip iš blogiausio pasirinkti geriausia... Gero pasiskaitymo.


O čia – dar vienas straipsnis: „Mobiliųjų telefonų žala įrodyta, kai jų dar nebuvo“.
Ir dar vienas: „Žmonijai reikėtų išsijungti mobiliuosius telefonus. Savo sveikatos labui“.

Tarp mūsų, mergaičių...

– O tempora, o mores! – pasakytų turbūt mūsų prosenelės, pamačiusios Mooncup'ą, Lietuvoje dar vadinamą Mėnulio puodelu.

Apie tokį dalyką sužinojau prieš keletą metų, visai atsitiktinai užtikusį jį tarp daugkartinių higienos priemonių vienoje iš internetinių parduotuvių. Praėjus kiek laiko apie jį man užsiminė viena draugė, bet ir tuomet neatkreipiau į jį didesnio dėmesio, nors ir buvo minčių prie progos jį įsigyti. Prieš porą mėnesių apie tai prakalbo dar viena mano draugė, ir aš sugalvojau pasinaudoti proga išbandyti šį daiktą, kuris yra užkariavęs daugelio moterų visame pasaulyje simpatijas. Tuo labiau, kad internetas mirgėjo daugybe kalėdinių akcijų, tad galėjau šį daiktą nusipirkti tikrai pigiai.

Kadangi praktiškai neįmanoma, kad koks nors daiktas patiktų absoliučiai visiems, taip ir su šiuo Mėnulio puodeliu – atsiliepimų internete galima rasti labai įvairių. Tačiau aišku viena – abejingų nėra: arba labai patinka ir negrįžtų prie jokios kitos higieninės priemonės, arba labai nepatinka (kaip paaiškėjo – daugiausiai dėl išankstinio nusistatymo). Kiek teko skaityti komentarų, konservatyvesnių lietuvaičių tarpe daugiau skeptikų, tačiau anglakalbių tarpe iš viso beveik neradau neigiamų atsiliepimų apie šį produktą, kurį giria tiek anglės, tiek amerikietės, tiek australės, tiek skandinavijos moterys. Tai kuo aš prastesnė? :)

Žodžiu, prisiskaičiusi visko, ko tik netingiu, pasiryžau išbandyti Mėnulio puodelį ir aš. Turiu prisipažinti, kad pirmas bandymas buvo tikrai nevykęs, privertęs mane gerokai prasikankinti, ir maniau, kad tikrai mesiu lauk šią „silikoninę čerką“, kaip išsireiškė kažkuri internautė :) Tačiau gavusi keletą patarimų iš draugės, o ir paskatinta daugybės kitų nepažįstamų interneto bičiulių, kurių atsiliepimuose dažnai būdavo pabrėžiama, kad reikia prie šio produkto priprasti, o tam reikia bent trijų mėnesių, bandžiau dar kartą. Tiesa, kaip ir dauguma kitų moterų, turiu pripažinti, kad su šiuo Mėnulio puodeliu jautiesi tikrai nepaprastai patogiai. Vienintelis dalykas, ką reikia įveikti, tai įsidėjimo ir išsiėmimo procedūra. Čia gi į naudą prisiminti posakį, jog „sunku pratybose, lengva mūšyje“ – pasiryžau laukti antro bandymų „rato“.

Ir žinote, turiu pasakyti, kad praktiškai jaučiuosi nugalėtoja :) Tiesa, aš nebūčiau aš, jei nebūčiau sugalvojusi to puodelio pasitobulinti, pritaisydama jam virvelę, kad nebebijočiau, jog puodelis skradžiai prasmegs kažkur manyje ir negalėsiu jo rasti bei išsiimti, ir tai, turiu pasakyti, labai pasiteisino. Daugiausiai – psichologine prasme :) Tikiuosi, kad dar po vieno kito bandymų rato man nebereikės ir tos virvelės... :)

Beje, įdomu tai, kad dėl šio produkto ilgaamžiškumo internete galima rasti labai skirtingos informacijos. Matomai, kiekvienas gamintojas (Divacup, Instead, Lunette, Miacup ir kt.) nurodo skirtingai, na, o tas, kurį turiu, rekomenduotinas naudoti iki 10 metų... Neblogai, ar ne?

Kalbant apie tokius dalykus, kiekviena, matomai, renkamės skirtingai. Vienos – iš ekologinės pusės, kitos – iš finansinės, dar kitos – dėl patogumo. Aš galiu pasakyti, kad man visi šie trys kriterijai su Mėnulio puodeliu labai pasiteisino... Gaila tik, kad šis daiktas Lietuvoje nėra toks pigus, kaip čia, Amerikoje, kur jis kainuoja tiek, kiek kainuotų higienos priemonės, reikalingos 5-6 mėnesiams...

Žodžiu, aš išbandžiau. O jūs? :)

P. S. Daugiau apie tai: Wikipedijoje, Youtube, Privalumai ir trūkumai.

Išgeriate?..

Artėjant šventėms, kai kam gali būti visai vertinga pasižiūrėti (rusų k.).

Ko turėtume bijoti? Kiaulių gripo ar apsaugos nuo jo?..

Na, ir dar vienas reportažėlis apie kiaulių gripą. Nebijokime, žmonės ;)

Baisusis dėdė gripas :)

Kaip sako šio siužeto pabaigoje, „įjunkite smegenis, išjunkite televizorių, ir viskas bus gerai...“ :))) Tiems, kurie dar neužmiršo rusų kalbos:

Apginsime?..

Tarptautinė vaikų gynimo diena... Tokia visada man labai keistai skambanti, nes vis norisi ją ne vaikų gynimo, bet vaikų gimimo diena vadinti... Gal todėl, kad niekada nesigilinau, nuo ko tie vaikai tą dieną turi būti ginami... Paskaičiau spaudoj, kad pasirodo gi – nuo smurto... A, gerai, žinosim...

Tik va, ta smurto sąvoka man kažkaip šiais laikais daug labiau išsiplėtusi, nes vos pradedu galvoti, kaip pasaulis smurtauja plačiąja prasme prieš ateinančią kartą, darosi baisu... Tuo labiau, kad kaip tyčia užkliuvau už straipsnių ta pačia tema.

O tema – GMO – genetiškai modifikuoti organizmai... Ar apginsime ateinančią kartą nuo savaiminio susinaikinimo?..

Straipsniai:
Genetiškai modifikuoti organizmai Lietuvoje pasklido tyliai
Pasaulis vaduojasi nuo GMO

Ir užsigardžiavimui – filmukas: „Genetinė bomba“. I dalis, II dalis, III dalis

Ar žinote, kad...

„...kiaušinių lukštų cheminė sudėtis beveik sutampa su žmogaus chemine kaulų bei dantų sudėtimi. Kiaušinių lukštuose yra visų žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų: cinko, fluoro, fosforo, geležies, mangano, molibdeno, titnago, vario...“?
Kaip suprantate, ir vėl „užsiroviau“ ant straipsnio, susijusio su sveikata :) Šįkart jis – apie kiaušinius ir kiaušinių lukštus, pavadinimu „Kiaušiniai ir jų gydomosios paslaptys“.

Kad vištoms duodami lesti savi kiaušinių lukštai, žinojau seniai, bet kad žmonės valgytų juos, tai nors ir buvau girdėjusi viena ausim, bet niekada per daug į tai nesigilinau. Bet va, nuo tada, kai sužinojau, kad mano organizmas sunkiai pasisavina kalcį, po truputį vis pradėjau domėtis, kokiais gi būdais tada jį vartoti, kad jis galėtų būti man naudingas... Ir va, štai jums atsakymas :)

Dar keletas straipsnių apie kiaušinius ir jų lukštus:
„Kiaušinio lukštas – kalcio šaltinis“
„Apie vištos kiaušinį“
„Naudingi ir lukštai“

Pavalgykim...

Po vakarykščio straipsnio sugalvojau dar kartą peržiūrėti, ką valgau ir kiek įvairiai :)
Prisiminiau savo mėgiamą, kažkada internete atrastą, „maistoforą“, kur pagal įvairius parametrus galima susirasti, kokių maistinių medžiagų gali gauti iš vieno ar kito produkto...

Tačiau besiknaisiodama po tą svetainę, atradau dar vieną įdomų dalyką, pavadintą „Dienos norma“, kur suvedus tai, ką suvalgei per dieną, gali pamatyti, kokių maisto medžiagų gavai pakankamai, o kokių – ne visai...
Gal patiks ir jums pažvelgti į savo mitybą iš arčiau :)

Na o aš einu pasidaryti kakavos – jos puodelis man kaip tik bus šios dienos trūkstamai kalcio normai papildyti :)

Mirę daktarai nemeluoja..?

Pas mus namuose nauja mada: desertui – želė su vaisiais. Pasidarom savaitgalį pilną dubenį, o paskui keletą dienų iš eilės mėgaujamės...
Ta proga nutariau internete pasiieškoti informacijos apie želatinos naudą. Ieškojau ieškojau, skaitinėjau, skaitinėjau, ir štai, netikėtai radau labai įdomų straipsniuką, kuriuo dalinuosi. Tiesa, jis visai ne apie želatiną :))

Jūsų reikalas, tikėti tuo, ar ne, bet bent jau man pasiskaityti buvo nepaprastai įdomu... Gal bus ne mažiau įdomu ir jums :)
(Pasididinti dokumentą per visą ekraną galite užėję ant dešiniąjame kampe esančios ikonos)

- Straipsnio šaltinis -