2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Vitaminai žiemos pabaigai

Pasidaiginti liucernos sėklų galvojau jau prieš kurį laiką. Na, žinot – žiema, vitaminų trūkumas ir panašiai... Bet tai su manim taip jau būna – kol pendelio į dubcę negaunu, tai žiūrėk, ir žiema baigiasi. Todėl Šarūnės įrašas su sėklų daigintuvo nuotrauka buvo labai laiku ir vietoj.
– Viskas, – tariau sau, – gana čia mąstyti, gana pirkinėti besibaigiančio galiojimo daigus parduotuvėje (juk tie daigeliai vos keletą dienų tesilaiko švieži), pats laikas pačiai kažką daryti.
Užsisakiau įvairių sėklyčių mišinio (liucerna, brokoliai, ridikėliai, lęšiai ir t.t...), vietoj įmantraus daigintuvo (kurio norėjau stiklinio, bet tokie, pasirodo, kosmiškai brangūs) pasidariau paprasčiausią daiginimo „aparatą“, paėmusi elementarų stiklainį ir vos už pusantro dolerio įsigijusi tinklinį dangtelį.

Na ir ką – po keleto dienų turėjau litrinį stiklainį, pilną tokių va grožybių-skanybių-sveikybių... 


Įsimetus pirmą porcijikę į burną, sunku buvo sustoti, todėl tiesiog va taip, basi, vos iš lovų išlipę, su Darium sukapojom visą litrą... Labai mat skubėjom įšokti į tą benuvažiuojančios žiemos traukinį... Bet va, vis tiek spėjom... :)))

Su paskutine žiemos diena, brangieji! Būkit sveiki!

2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Zuikis Ilgapuikis

Toks vat šio zuikio vardas prilipo – Ilgapuikis. 9,5 cm ūgio (15 cm su ausimis), natūralios vilnos nosyte, bambuko užpildu ir mercerizuotos medvilnės kūneliu bei šalikėliu... :)) Iškeliaus netrukus pas mažą mergytę Augustę. ;)


2011 m. vasario 22 d., antradienis

Jūros žvaigždė

Tam kartui turbūt paskutinis jūrinės tematikos egzempliorius... Neklauskit, ką su visais tais gyviais veiksiu. :) Atėjus laikui pasirodysiu... :)

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Vėžliukas Kajui

Kai mano draugė pamatė prieš tai nertą mažutį vėžliuką, sulaukiau prašymo nunerti dar vieną tokį, tik didėlesnį. :) Panašu, kad tęsiame „tėčio ir sūnelio“ tradiciją... :)

Gaila tik, kad jie draugėje pabus visai neilgai, nes tėtis vėžlys netrukus iškeliaus pas berniuką Kajų, tuoj švęsiantį savo pirmąjį gimtadienį.


2011 m. vasario 15 d., antradienis

Valentinas paprastai

Mudu esame paprasti. Žiūrime į viską labai paprastai ir per tokias šventes, kaip „valentinas“, nesam linkę verstis per galvą, idant pažertume vienas kitam siurprizų / dovanų / romantiškų širdelės formos žvakių / kokių kitų, pavadinkim, blizgučių... Pas mus viskas kasdieniškai paprasta, iš anksto nesuplanuota, bet va, gaminant vakarienę, pagalvojau, kodėl paprasto vištienos karbonado nesuformavus į širdelės formą, o paprastos virtos bulvės nepavertus maža širdele?... :))


O dar, žiū, šaldymo kameroj užsiliko ledų nuo to karto, kai turėjom svečiuose smaližių, tai dar greitai ir toks paprastas desertas gavosi...


Su valentinu, mielieji! Nesiverskite per galvas, ieškodami vienas kitam dovanų – jos paprastai gyvena jei ne jūsų šaldytuve, tai kur nors arba vonioje (kokio į širdį susukto rankšluosčo pavidalu) ar ant durų kilimėlio, kur iš bet kokių namie esamų niekučių bet kada galite išdėlioti širdutę...

2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Vėžliukas

Dar vienas į kompaniją... :)


2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

Medūza

Tęsiant vandens gyvūnėlių temą, į kompaniją jūros arkliukui ir žuvytėms skuba tokia štai medūza :)

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Nemo

Na va, buvo tėvelis, dabar turi kompanijoje ir sūnelį :) Galės gyventi draugiškai vienas kito kompanijoje... :))


2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Draugelis

Kaip jau buvau rašiusi, užsikabliavau. Taigi, jūros arkliukas dabar turi draugelį – žuviuką Marviną. Į kompaniją jam neužilgo ir sūnelis Nemo prisijungs, taigi kantrybės... :)

Kažkaip jūros tematika, žiūriu, traukia... :))

Žiemiški pasivaikščiojimai

Ne per seniausiai į mūsų „parapiją“ atsikraustė nauja mergina, su kuria radom nemažai bendro, tad po pirmos pažintinės vakarienės nutarėme pratęsti bičiulystę ir išėjome kurią tai gruodžio pradžios dieną pasivaikščioti... Diena pasitaikė nepaprastai graži, tad čiupau ir savo juostinuką mums į kompaniją...

Išryškinau šiandien juostelę, tai rodausi ta proga. Susipažinkite – Rochelė :)



 


O čia ir aš pasipainiojau sniego gniūžtę bemetanti...
 

Kadangi visa tai tilpo į pusę juostelės, kitą pusę išpleškinau prasinešusi
per žiemiškus vaizdelius...









Čia irgi iš žiemiškų serijos...
Tokie va varvekliai ant bažnyčios stogo pas mumi kabojo tądien...

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

Amigurumi

Yra toks japonų menas – amigurumi vadinasi, kas lietuviškai išvertus būtų nertų kimštų žaisliukų menas... Tai va, užkrėtė čia mane viena pažįstama nerealiais tų žaisliukų vaizdeliais, o aš nebūčiau gi aš, jei nesusigundyčiau pabandyti... :)

Rodausi ta proga savo pirmąjį gyvenime nertą žaisliuką – a la jūros arkliuką.
Gal ne idealiai tobulas, kaip pirmam kartui, bet nuo kažko ir man gi reikia pradėt... :))



Tiesa, vaikystėje esu dariusi panašaus dydžio lėlytes, kurias sėkmingai pardaviau vienų metų kaziuke, bet jos buvo megztos virbalais, o ir šiaip daug paprastesnės buvo...

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Pūgai praūžus

Baigėsi, kaip žinia, mus netikėtai užklupusi pūga... Ta proga išėjom vakar žiemos grožybių pasižiūrėti. Kieme susitikom begalę kaimynų, išėjusių bandyti gelbėti sniege paskendusių savo automobilių, ir aš pagalvojau: „Kaip vis tik gerai kartais, kai gamta mus priverčia pasilikti namuose ir į viską pažvelgti kiek kitaip... Bent kaimynus pamatai, kurie paprastai tyliai, tau net nepastebint, praeina koridoriais ir užsidaro savo duris arba praveria jas išeidami į darbą, kol tu dar miegi...

Žodžiu, automobilių stovėjimo aikštelę it musės buvo apspitę kaimynai kaimynėliai su kastuvais kastuvėliais ir visokiomis kitokiomis automobilių gelbėjimo priemonėmis... Aišku, kiek ten žmogelis gali tuo savo mažu kastuvėliu ar kibirėliu... Тodėl štai du savo darbui pasišventę bobcat'ų vairuotojai, besidarbuojantys be atvangos ir miego antra para, buvo tikri didvyriai, į kuriuos krypo viso kvartalo gyventojų akys su nebyliu prašymu: „Atkaskite mus, plyzzzz...“ Ir mano galvoje, kaip jau ne pirmą kartą, vėl šmėstelėjo mintis: „Kokia tragedija būtų, jei mes visi būtume tik aukštus postus užimantys „svarbūs asmenys“... Kas nukastų mūsų kiemus pūgai užklupus? Kas iškeptų ir išvežiotų duoną? Jau nekalbant apie tai, kas viską užaugintų ir pagamintų mums, sugadintiems vartotojams...“ Žodžiu, po visokių tokių minčių tik žemai lenkiu savo nors dar ir nežilstančią galvą tiems paprastiems žmogeliams, nuoširdžiai dirbusiems savo darbą. Nes tik jų vienintelių dėka šiandien į darbą galėjo išvažiuoti tūkstančiai kitų žmogelių. :)

Žodžiu, pasisakiau, o dabar dalinuosi vaizdeliais. :)

Vaizdeliai pro langą: šuniukų vedžiojimas ne vienam kėlė šypsenas,
mat per tokį sniegą nei vienas augintinis nesugebėjo judėti keturiomis... :)
Vis tekdavo juos nešti, o štai pavadėlis jau kieno rankose būdavo, to ir likdavo...


 Baigus snigti, pagaliau buvo galima imtis padoresnio gatvių valymo...

Pagaliau atkasė ir galines namo duris. Laisvė papūgoms. :)

Nors vidutiniškai sniego buvo apie 50-60 cm,
tačiau vietomis buvo ir štai tokių žmogaus ūgio ir dar didesnių sniego pusnių...




Kai kur net ir pėsčiųjų takeliai buvo atkasti...


Išlindom apsižvalgyti ir po kaimynines teritorijas.




Sugalvojusi „pabraidyti“ po gilų sniegą, labai greitai buvau įveikta
ir kritau atsipūsti... :)

Klauskite, ar lengva paskui buvo atsistoti... :)

O kai kam teko dar ir sniegą iš kelnių išsipurtyti. :)


Automobilių stovėjimo aikštelės gelbėjimo operacija....


Ir, aišku, pabaigai, kaip gi be atvirutinių žiemos vaizdelių...