Užuolaidos...

Žinote tą jausmą, kai norisi kam nors ką nors padovanoti? Tai va, tokio jausmo užklupta, pasisiūliau draugei pagelbėti įsirenginėjant vaikų kambarį. Kadangi draugės vyras toks irgi „prie meno“, tai teko pasukti galvą, kur galėčiau įsiterpti į kūrybinį procesą ne tik patarimais, bet ir konkrečiais darbais. Kai paklausiau, kokias užuolaidas jei planuoja kabinti kambaryje, sulaukiau tik skėsčiojimo rankomis, kuriuo aš ir pasinaudojau, sugalvojusi, kad būtų labai smagu jiems tas užuolaidas pasiūti. Tuo labiau, kad ta mano draugė yra gyvenusi keletą metų Kampučijoje, iš kur turėjo prisivežusi visokių įdomių medžiagų, tik ir laukiančių, kad jos galėtų būti kur nors panaudotos...

Žodžiu, užuolaidos idėja labai tiko, ir aš ėmiausi pasiūlymų. Nebuvo tai labai lengva užduotis, kadangi draugės vyras norėjo ko nors stambiais raštais, o draugė atvirkščiai - ko nors lakoniško, nes kambario sienos ir taip jau buvo išmargintos visokiais džiunglių motyvais - bambukais, didžiuliais lapais ir įvairiais ornamentiniais inkliuzais. Žodžiu, teko sukti galvą, kaip įtikti jiems abiems, o kad rizika nebūtų per didelė, iš anksto paeskizavau keletą vairiantų, kurie buvo tokie: a) saulėlydis,  b) ant sienų esančių lapų motyvų pasikartojimas, c) žuvėdros, d) langas su gėle.

Iš visų turėtų kampučietiškų medžiagų išsirinkau spalviškai labiausiai derėjusią mėlyną dryžuotą medžiagą, kurią pabandžiau, kaip matote, įkomponuoti į visus tuos variantus.

Dabar sunkiausia buvo išsirinkti, nes visi variantai jiems labai patiko. :) Finale išsirinkom du „lyderius“ – saulėlydį ir žuvėdras. Kadangi užuolaidos turėjo atlikti savo paskirtį – užtemdyti kambarį, tai nubalsavome už saulėlydį, ir aš, nieko nelaukdama, ėmiausi darbo, iš medžiagų krūvos išsitraukusi dar ir aukso spalvos šalį, kuris turėjo man pasitarnauti kaip saulė ir jos atspindžiai vandenyje... :)

Keletas vaizdelių iš „siuvimo cecho“

Sudėtingiausia dalis – sugalvoti, kaip paslėpti užuolaidą laikančius žiedus – 

buvo išspręsta va taip vat...

Pakabinus užuolaidą žiedai sulindo pro tarpus vidun :)

Turiu pasakyti, kad siuvimas užtruko ilgiau, nei tikėjausi. Vis tik su dideliais masteliai nenuskubėsi.... Čia tau ne kokie Muko batukai, su kuriais gali susisukti per valandą, nieko nepastriguojant ir neardant... :)
Na bet, finale viską užbaigiau, išlyginau ir nuvežiau vakar draugams, kurie šį mano kūrinį sutiko labai šiltai ir džiaugsmingai :) Ar gali būti didesnis atlygis? :)

Tiesa, kadangi žuvėdrų idėja draugams irgi labai patiko, tai sugalvojau papildomai pasiūti porą žuvėdrų, kurias galima pakabinti bet kur, kaip kad ir matosi nuotraukoj :) Štai toks, dar ne iki galo išsikabėjęs vaizdelis iš vakar dienos :)