Tai štai taip ir gyvename :) Kaip vienam buvusiam bendradarbiui parašiau – ramiai. Besimėgaujant kasdienybe, vis dar vakarais stebint kitokį, nei įprasta Lietuvoje, dangaus skliautą... Pamatytumėt, kaip nuostabiai virš horizonto prieš porą savaičių spindėjo Venera, kartu su Regulu – Liūto žvaigždyno ryškiausia žvaigžde – ir Marsu bei Saturnu išsitiesę į vieną liniją... Grožis neapsakomas...
Na, o ant žemės nusileidus, džiaugiuosi, kad šiemet vėl mane prisiminė kolegos iš Londono, kad kuo toliau, tuo daugiau atrandu „virtualių“ draugų, bendraminčių, su kuriais jau knieti susitikti grįžus į LT, taip pat džiūgauju iš naujo atrastomis senomis pažintimis, kurios tarsi iš stalčiaus ištraukti seni, ilgai kolekcionuoti atvirukai, sužavi iš naujo...
Pranešimai
%2B-%2BCopy.JPG)
4 komentarai:
Jau šis tas:) Aš vis pasvajoju, kad norėčiau ten nuvykti ilgesniam laikui, kad tie trys-keturi mėnesiai kasmet tuos penkerius metus buvo...per mažai:) Ir tie metai vienuoliktoje klasėje - mažai:) Žodžiu, aš vis jos noriu daugiau...Man ten universitetai, muziejai, viešosios bibliotekos...svaigina! Aš visą laiką "plėšausi", kur geriau: ar Švedijoje, ar JAV :D Ir, atrodo, nieko nėra labiau skirtingo, tačiau kažkodėl man šios dvi valstybės - arčiausiai širdies po Lietuvos:)
Sveikinu su trejetu!
Austėja, aš turbūt „persivalgiau“ Europoje visokių muziejų, kad dabar net purtausi nuo jų, tik viename čia, JAV buvau, o į daugiau ir netraukia... :)
O dėl gerumo, tai supratau viena: gerai ten, kur mūsų nėra :)))
Gerai supratai dėl gerumo:) Tokie dalykai, manau, su amžiumi ateina:))
Rašyti komentarą