2008 m. birželio 6 d., penktadienis

Mano mažos silpnybės

Panašu, kad atėjo vasara. Paskutinė savaitė nepaprastai karšta, tvanki, vidurdienį, kai saulė atsisuka į langus, tiesiog norisi dingt iš namų, nes kondicionierių įsijungti prisiverčiu tik kraštutiniu atveju - nekenčių to šalto sauso pučiamo oro :)
Taigi visom priemonėm stengiuosi atrasti kuo daugiau progų ištrūkti į gryną orą. Vakar ta proga sėdau ant dviračio ir numyniau į šviežiai atrastą įvairiems hobiams skirtų medžiagų parduotuvę...
Kas kartą, atradusi tokias parduotuves, prisiminimais grįžtu į vaikystę, į Rūdininkų gatvės kanceliarinę parduotuvę, kurioje, apžiūrinėdama kiekvieną iki skausmo jau seniai pažįstamą prekę, galėdavau prabūti valandų valandas. Dažniausiai tokie vizitai pasibaigdavo taip nieko ir nenusipirkus, nes taip ir nerasdavau nieko naujo, ko norėdavosi – visos spalvinimo knygelės jau seniai buvo išspalvintos, visi spalvoti rašalai išbandyti, visi spalvoti tušinukai taip pat, o ir kapeikų, spaudžiamų delne, nebuvo per daug, kad galima būtų buvę dairytis į kąžką rimtesnio... Nepaisant to, ta parduotuvė mane traukė kaip magnetas.
Taip ir dabar... Niekas, pasirodo, nesikeičia. Lygiai kaip ir Londone, atradusi „Hobby crafts“ parduotuvę, taip ir čia - „Hobby Lobby“, jaučiuosi ir vėl traukiama to magneto bei negalinti atsispirti šiai savo silpnybei... Tiesa, tokias parduotuves sunku prilyginti tai mažai vaikystės laikų parduovėlei nei savo patalpų dydžiu, nei prekių gausa, tad man belieka tik svajoti, galvojant: „Įdomu, ar Lietuvoje kada nors bus tokio masto parduotuvė?..“, kurioje galima bus rasti tokią gausybę įvairiems rankdarbiams skirtų įrankių bei medžiagų, pradedant ilgiausiomis sveikinimo atvirukų lentynomis, įvairių vaikiškų žaidimų ruošiniais, baigiant milžiniškais sodo dekoravimui skirtais elementais...
Apie dekoratyvinio popieriaus pasirinkimą iš viso nekalbu... Nesugebėjau nusipirkti nei vieno lapelio, nes akys iš tiesų norėtų visko... :)
Todėl praklaidžiojusi po parduotuvę porą valandų (per tiek laiko sugebėjau šiaip ne taip tuos maždaug 500 kv. m. apeiti) galiausiai į savo kuprinę kukliai įsimečiau porą smulkmenų: tekstilinių klijų bei melsvų siūlų kamuoliuką siuvimui... Ne daugiau, nei iš tiesų reikėjo :) Visa kita liko vaizdinėje atmintyje iki kito apsilankymo :) Lygiai taip pat, kaip ir vaikystėje...

2 komentarai:

Marius Steponėnas rašė...

Agne, reikia sakyti "Rūdninkų", t.y. be vienos "i" :)
Na, bet nesvarbu, geriau darom tokią parduotuvėlę Vilniuje, kuo ne verslas? :)

agnė rašė...

Kažkada ir aš labai kariavau dėl tos i raidės :) Mat tame gatvės gale, kur gyvenau, taip ir buvo parašyta: Rūdninkų g. Tačiau kitam gatvės gale puikavosi kitoks užrašas - Rūdininkų g. Ir visi kaip susitarę tardavo bei rašydavo būtent taip... Tai ir aš palaipsniui taip pripratau sakyti...
Bet taip, Mariau, tu tiesus – iš tiesų turėtų būti Rūdninkų ;)