Jis paklausė: Kodėl tu sustojai?
Atsakiau, kad krypties nerandu –

Tylią naktį nei vėjo, nei šuoro...
Tamsią naktį žvaigždės nematau...

Į pėdas statant kojas dėlioti
Jis man patarė. Aš paklausiau.

Po mažytį, nematomą colį
Žemę visą skersai apėjau...