Skeptiškas žvilgsnis pro kiaušinio lukštą :)

Velykos.
Visų laikraščių antraštėse, interneto portaluose, per radiją ir per televiziją. Su vienodai transliuojama žinia – švęskime prisikėlimą. Dažykime ir ridenkime kiaušinius, tuos išmargintus renesanso simbolus, ir džiaukimės. Iš tiesų, sveikintinas tas noras visame kame matyti gyvenimo džiaugsmą bei atitinkamai jį priimti... Ir tai nieko nestebina nuo seno pagoniškas lietuvių tradicijas puoselėjančių lietuvių krašte.

Gal jau turėčiau nebesistebėti ir tuo, kad tas pačias tradicijas bei labai panašią žinią transliuoja ir lietuvių katalikų svetainės ar įvarių dvasininkų pasisakymai. Tiesa, čia prieš tai dar įterpiama mirtis, po kurios seka prisikėlimas. O paskui – dar keletas užliūliuojančių žodžių, kurie iš tiesų nelabai ką konkretesnio pasako, tad tai gali sieti tiek su gamta, tiek su žmogumi, tiek su bet kuo abstraktesniu, tinkančiu bet kokios pasaulėžiūros žmogui po saule.

Taip ir sukasi ratu – Kalėdos, kai kažkas gimsta, Velykos, kai kažkas miršta ir vėl prisikelia. Čia ratas ir užsiveria bei vėl ima riedėti įprasta kasdiene vaga. Taip ir neįtraukdamas į sąmonę tikrosios krikščioniškų Velykų prasmės, tos Dievo plano dalies, kuri nuo tų metų Velykų, kai Izraelio Mesijas buvo nukryžiuotas, prasidėjo.

Tiesa, kita vertus, ne per Velykas juk, kai pagalvoji, ta Kristaus aukos prasmė buvo atskleista žmonėms. Tad teoriškai reikėtų turbūt gręžtis į kitą datą, kuri skelbtų žinią, niekaip neprasikalusią pro riedančio kiaušinio lukštą per Velykas... :)

Bet kokiu atveju – su Šv. Velykom! :)

Vienas pažįstamas vaikinas va taip vat primargino :)