Šventės, šventės, šventės...

Na ką, mielieji, vaišinu jus Kalėdų proga štai tokiais miniatiūriniais imbierinukais (nes gi kuo mažesnis sausainis, tuo jis skanesnis, tiesa? :) ...

... ir skubu, kol nepamiršau, pasidalinti visu kuo, ko čia besibaigiant metams prikurpiau jums už nugarų, o paskui įgrūdau Kalėdų seniui į terbą, idant tas apdovanotų visus, kurie buvo mažiau ar daugiau geri, bet vienodai nusipelnę būti pasveikinti gražių baltų švenčių proga...

Žodžiu, šiemet, užuot ieškojusi kokio nors prabangaus dovanų popieriaus, į pagalbą pasitelkiau eilinį eskizavimo popierių, iš užatlantės blusų turgaus prižvejotų medžiaginių juostelių, tų pačių imbierinukų (tik kiek didesnių, nei prieš tai įdėtoje nuotraukoje) ir žiemiškų antspaudukų. Viską sudėjusi į krūvą gavau štai tokį rezultatą:

Na, o viduje viso to slėpėsi štai tokie daikčiukai:

Pora užrašinių paauglėms seserims, su jų vardo inicialais ir kitom suskrebintom smulkmenom:

Sutažiniai aussagai (klipsai), papildę ir užbaigę visą prabangųjį komplektuką:

Vilnonės blauzdinės, tapusios mano pirmuoju „blynu“ mezgant mašina:

Na, o tai, kas netilpo į anksčiau aprašytas pakuotes, buvo išsiųsta draugams į kitas valstybes. Jų tarpe buvo štai tokios simbolinės raidelės (kiekvienam šeimos nariui po vieną)

...ir toks štai eksperimentinis atvirukas, kurio gamybai pasitelkiau reljefinę mašininkę ir figūrinį skylamušį.

Kai su dovanomis buvo susitvarkyta, o už lango, kaip tyčia, spūstelėjo šaltukas, panižo rankos sukurpti man savo mažajam kokias nors šiltas kelnikes. Kadangi per pastaruosius mėnesius spėjau prisižiūrėti internete visokio plauko vaikiškų rūbelių, turiu prisipažinti, kad buvau pagauta masinės hareminių kelnių bangos. Taigi, pasičiupusi vilnonės medžiagos atraižą, iš „lubų“ iškirpau kelnikes, numezgiau joms atnaras (tapusias mano antruoju blynu mezgant mašina) ir gavau štai tokį rezultatą:

Nepatikėsite – gėris... Laisvos, lengvos, šiltos ir, mano akimis žiūrint, kalėdiškos – tokios, kokių ir norėjau... :))

Čia mano rankų niežulys nedingo, todėl jo apmalšinimui sumasčiau savo mažajam kunigaikščiui numegzti kepurę-šalmą. Turint omenyje tai, kad nemėgstu megzti pagal jokias schemas, o ir šiaip mėgstu eksperimentuoti, sukurpiau štai tokį šalmą savo kareivuikui:

Tai buvo trečiasis blynas, nubrūžintas mezgimo mašina. Blynas, nes klaidų dar vis tiek neišvengiau... Na bet, kaip savai atžalai, tam kartui sueis, o aš, tikiuosi, po truputį prisijaukinsiu tą žvėriuką, mintantį siūlais ir idėjomis. :)

Šąla rankos čia sėdint su jumis prie kompiuterio. Eisiu, gal kokias riešines sukurpsiu... :)