Ko nepasakiau/neparodžiau 2010-aisiais

Labas rytas. :) Ar jau išsimiegojote? Mes jau. Tad galima iš lėto kibti metams už ragų ir pradėti skaičiuoti dienas iš naujo. Na, gerai, gerai, kad jau savaitgalis, tai ta proga dar galima leisti sau pasidžiaugti pagaliau užsibaigusiais 2010-aisiais ir, pasiknisus po slaptus bei užmirštus kietojo disko su nuotraukomis kampelius, ištraukti į dienos šviesą tai, kuo nespėjau pasigirti ar tiesiog ūpo tąkart neturėjau. :) Kaip ten bebūtų, per metus pripoškėjau apie 20,000 foto kadrų, tad faktas, jog daugelis iš jų taip ir nepasiekė jūsų akių... Ypač taip vadinami „buitiakai“, kurie paprastai ir esti juk patys įdomiausi, ar ne? :)

Pasismaginkit :)

1. Periodiškai pas mus apsilankant Dariaus sūnėnui Andriui, namuose buvo galima išvysti štai tokių vaizdelių (žaidžiamas stalo futbolas):

2. Bent kartą per mėnesį skambinu savo tetai Alinai į Rokiškį. Paprastai tas buitinis vaizdelis (iš kurio Darius smagiai juokiasi, nes sako, kad su laisvų rankų įranga atrodau kaip kokia kosmonautė, o ypač jei sėdžiu ant kamuolio, įvairiomis orbitomis besiridinėjančio po kambarį...) atrodo taip:

3. Vakarais, nesvarbu, ar sėdim prie kompiuterių, ar šiaip ant sofkutės, mėgstam pasmaguriauti arbatėle su kokiu nors, pvz., po Velykų dar likusiu pyragu:

 

4. Kartais, nors tai būna tikrai ne dažnai, fotografuoju ne tik aš, bet ir mane:

5. Vasaros karščiai ginė berniukus į baseiną prie namų (kuriame aš taip ir nesugebėjau išsimaudyti per šiuos 3 metus. :) Pagavau juos pakeliui:

6. Taip nutinka, kai lietuvaičiai Amerikoje aptinka ežiuku neapkirptą pievą... :)

7. Iš fotomedžioklių Čikagoje paprastai parsivežu ir vieną kitą nuotrauką su savimi ar Darium.

a) siaurų gatvelių esama ne tik mūsų mylimoje Europoje, pasirodo...

b) akis prie „akies“

8. Labai mėgsta pas „tetą Angę“ svečiuotis tokia maža smagi mergytė Emilytė, labai kruopščiai mokanti pastatyti didelį bokštą :)

9. Kad būtų linksmiau, su kaimyne Viktorija bent kartą metuose stengiamės surengti mini koncertėlį Čikagos apylinkėse gyvenančioms lietuvaitėms. Atrakcija labai juokinga, bet atrodo viskas labai rimtai:

10. Kasdienybė mūsų namuose paprastai būna tokia (dar tik fone mane priklonuokit prie kompo ir turėsit pilną vaizdą):

11. O kai pasidarom per daug rimti, tuomet keičiam plokštelę ir vaizdeliai tada būna tokie:

a) rūšiuojame skalbinius ir kitus tarp jų pasitaikančius gyvus padarus:

b) apsimetame, kad esame panašūs į kalėdinę eglutę/vaiduoklį kasparą/sumo imtyninką/dar į ką nors, kas tik ateina jums į galvą :)

12. Taip bekvailiojant ateina Naujieji, po kurių užgęsta visos, amerikiečių taip mėgiamos spalvotos gatvių lempelės:

Gražių jums metų, brangieji! Susitiksime anksčiau ar vėliau kažkur – jei ne čia, tai kur nors... ;)