Suknelių gelbėjimo metas

Jei pamenate, prieš trejus metus per vestuves dėvėjau savo bičiulės dizainerės Jūratės Morkūnaitės sukurtą megztą suknelę su „nepadoriai“ gilia iškirpte, kurią maskavom... po apačia apsivelkant kitą lygiai tokią pačią suknelę, tik nugara į priekį. :)Tiesiog tuomet nebuvo laiko galvoti apie ką kita, reikėjo „ant smūgio“ suktis iš padėties. :)

Tačiau nuo to rudens nuolat galvoje kirbėjo mintis, kad reikia kažkaip taisyti tos gilios iškirpės padėtį, nes pačios suknelės man labai mielos, norisi ir toliau jas dėvėti. Kartą kitą bandžiau tiesiog pasivilkti po apačia ką nors, tačiau žinot – pasivilkimas taip ir lieka pasivilkimu... Norėjosi kažko kito. Sukau mintį kada nors pasitelkiant frivolite techniką nusinerti kokius nėrinius ir taip ištaisyti visą reikalą, bet žinote – tas magiškas „kada nors“... Taip ir lieka kada nors... :))

Ir štai prispyrė reikalas... :) Artėja Dariaus mamos jubiliejus, ir aš pradėjau mąstyti apie tai, kuo galėčiau pasipuošti. Aišku, galvoje pirmiausiai perkračiau savo spintoje kabančius visus du variantus, bet kiekviename iš jų kažko trūko. Neliko kitos išeities, kaip tik leistis į „medžioklę“... Ištaikiusi progą užsukau į porą parduotuvių, kur tikėjausi rasti kokius nors gatavus nėrinius savo baltosios suknelės gelbėjimui, o jei nieko nerasiu, – galvojau, – tuomet bandysiu ieškoti tiesiog kitos suknelės. Besklaidant rūbų eiles ir besidairant į įvairiausių rūbų apykakles, apykaklėles, detalės detalėles, radau vieną variantą, kuris patraukė mano dėmesį. Na, žinote – toks agniškas agniškas variantas pasitaikė. :) Nebūdama tikra, kaip visgi tas nėrinys žiūrėsis prie suknelės, užsukau dar ir į kitą parduotuvę, kur savo nuostabai radau man nepaprastai patinkančią suknelę. Prigriebiau ir tą, su viltimi, kad namie įvertinusi visą situaciją, tikrai ką nors prisitaikysiu... O jei ne, pasinaudosiu populiariu amerikietišku variantu – lengva ranka grąžinsiu perkes į parduotuvę.

Ir ką jūs sau galvojat? Namie netikėtai atradau tarp savo papuošalų prie naujosios suknelės nepaprastai tinkančius aksesuarus, kas mane iš karto pradžiugino – nebesinorėjo tos suknelės nusivilkti, ir aš jau žinojau, kuo vilkėsiu per Dariaus mamos jubiliejų :)

Ir, nors baltoji suknelė tam kartui turės palaukti kitos progos, nutariau pasižiūrėti, kaip gi mano išsirinkti deriniai derėtų prie jos... Jūs nepatikėsit – nėriniai savo geometrija ir dydžiu tiko geriau, nei pati būčiau sugalvojusi... Tad suskubau nuardyti juos nuo pirktos bliuzelės, išplauti ir prisiūti prie saviškės suknelės :) Juodas megztas ažūras smagiai derėjo su juoda virvele „padalkose“, nuostabiai atliko savo iškirpės gelbėjimo funkciją ir suteikė suknelei naują charakterį. Likau nepaprastai patenkinta :)

Nors visumos ir nelabai matosi, bet...

Kitą baltą suknelę (ta, kuri per vestuves suėjo kaip gelbėtoja, vilkėta po apačia) pasilikau tokią, kokia ji ir yra, gal ir su ja ką nors ateityje sugalvosiu pasidaryti... :)