Pasaka apie du drambliukus

Gyveno kartą du drambliukai. Vienas vienoje pasaulio pusėje, o kitas – kitoje... Gyveno jie sau laimingi, kol vieną dieną, bekeliaudami aplink apskritą žemės rutulį, ėmė ir susitiko, o susitikę ir pasižiūrėję vienas į kitą, suprato, kad vienas jų neturi uodegos, o kitas – vienos ausies... Nuliūdo abu drambliukai, kad jie ne tokie tobuli, kaip kad buvo galvoję anksčiau... Ir čia tuos liūdinčius drambliukus atrado vienas siuvėjas, kuris pasižiūrėjęs į juos tarė:
– Tai, kad jūs kažko neturite, visai ne bėda. Nes mes kiekvienas ko nors neturime – vieni neturime sugebėjimo greitai skaičiuoti, kiti negalime gražiai dainuoti, dar kiti nemokame greitai bėgti... Tačiau kiekvienas turime daugybę kitų dalykų, kuriais galime pasidalinti, taip praturtindami vieni kitų gyvenimus...

Apsidžiaugė drambliukai, išgirdę šiuos siuvėjo žodžius, bet štai bėda – drambliukai nežinojo, kuo jie galėtų pasidalinti su kitais. Todėl siuvėjas paėmė tuos du drambliukus ir užsiuvo juos ant švelnaus švelnaus audeklo, iš kurio padarė du apklotėlius – vieną didesnį, kitą mažesnį... Aišku, siuvėjas irgi nebuvo tobulas, tad kai kurios siūlės nesigavo tobulai tiesios... Vietoj to, kad drambliukai galėtų sėkmingai vykdyti savo misiją, siuvėjas į apklotėlius įsiuvo savo rankų šilumos, dėmėsio ir meilės. :) Tada sudėjo viską į dėžutę ir išsiuntė kątik gimusiam kitoje pasaulio pusėje mažyliui. Mažylis, dar mamytės pilve buvęs drūtas berniukas, gimė 4,6 kg ir, kol neturėjo vardo, švelniai buvo vadinamas drambliuku... :) Todėl ir tie du drambliukai, atkeliavę pas jį (jau spėjusį gauti Kosto vardą), greitai su juo susidraugavo ir buvo laimingi, galėdami pasidalinti su mažyliu savo švelnumu, dėmesiu, šiluma ir meile...

Saldaus miegelio drambliukų kompanijoje, Kostuk ;)