Adomui

Balandžo mėnesį mano krikštasūniui Adomui sueis 7-neri. Ta proga eilinį kartą sukau galvą, ką jam padovanojus. Ir štai prisiminiau vieną savo vaikystės įvykį, kuris pakišo mintį padaryti jam ką nors su jo vardu. O buvo taip: kai buvau kokių ketverių, mano broliui teko laimė nešioti tokius baltus „marškinėlius“ (niekaip man nelimpa šitas žodis vietoj įprastos maikutės), ant kurių priekio puikavosi užrašas „agnė“, apvestas dailiu kontūru. Žalio supratimo neturiu (o ir mama neprisimena), iš kur šis rūbas atsirado mūsų namuose. Gal kažkas padovanojo. Bet kokiu atveju, žiūrėdama į tą žaliomis mažosiomis raidėmis užrašytą mano vardą, kas kartą varvinau seilę, vis laukdama, kol brolis ją išaugs, ir ji, kaip dauguma tokių universalių rūbų, atiteks man... Deja, kai brolis tą maikutę išaugo, ji jau buvo gerokai susitrynusi, ir man beliko pasitenkinti prisiminimu apie tokį, berods paprastą, o kartu ir tokį geidžiamą rūbelį :)))

Taigi – prisiminusi šią istoriją, sugalvojau ir Adomui padovanoti kažką tokio, vildamasi, kad tai jam sukels džiaugsmą... :)