Yann Arthus-Bertrand. Namai.

Home. Taip vadinasi žymaus prancūzų fotomenininko Yann Arthus-Bertrand'o filmas, į kurį nuorodą atsiuntė vienas pažįstamas.

Anglų kalba filmas (1,5 val.) – čia
Rusų kalba – čia
Lietuvių kalba – čia

Trumpas filmo pristatymas tiems, kurie neturės laiko pažiūrėti jo viso:



Bet pradėkime nuo paties Y.Arthus-Bertrand'o, su kurio fotografija susipažinau daugiau nei atsitiktinai :)

Pirmą kartą po visą pasaulį keliaujančią jo parodą po atviru dangumi „Žemė iš viršaus“ aptikau 2002-ųjų vasarą Budapešte. Važiavom pro šį miestą kartu su „Palėpe“. Judėjom tąsyk iš Rumunijos atgal į Lietuvą, o iki autobuso pajudėjimo buvo belikę 15 minučių. Nuėjau išmesti kažkokios tai šiukšlės, prieš įsėsdama į autobusą, kai staiga pamačiau gretimame parke didžiulius stendus. Nubėgusi prie jų išvydau neregėto grožio ir įspūdingo dydžio nuotraukas, kuriose puikavosi vaizdai iš viso pasaulio, daryti iš paukščio skrydžio. Supratau, kad per keliolika minučių parodos apžiūrėti nespėsiu, todėl ieškojau bent autoriau vado, kad galėčiau vėliau susirasti daugiau informacijos apie jį internete. O vardas pasirodė ne iš lengvųjų, todėl eidama atgal link autobuso lyg burtažodį kartojau: Yann-Arthus-Bertrand, labai nenorėdama užmiršti nei vienos raidės. Autobuse suskubau šį vardą užsirašyti, tad grįžus namo jau po keleto dienų lindėjau internete ir sklaidžiau šio autoriaus puslapius virtualioje erdvėje...

Kitąmet, 2003-ųjų vasarą vėl su „Palėpe“ kirtome Europą autobusu, šįkart važiuodami Olimpijos (Graikija) link. Pirmasis ilgasis autobuso sustojimas poilsiui nusimatė Krokuvoje, vėlai vakare, iki paryčių. Su kolegomis sukom galvas, ką reikės veikti Krokuvoje vidury nakties, todėl kai išlipus iš autobusto pamačiau reklaminį skydą su Y.Arthus-Bertrand'o parodos reklama, nepaprastai nudžiugau. Tai vėlgi buvo paroda po atviru dangumi „Žemė iš viršaus“, atidaryta lankytojams ištisą parą. Stendai su didžiulėmis nuotraukomis puikavosi jaukiame parke, gerai apšviesti ryškių lempų. Nreikia turbūt ir sakyti, kur dauguma mūsų praleido tą naktį. Išstudijavau tuomet visas išeksponuotas nuotraukas, kiekvieną po jomis buvusį užrašą...

Dar kitais metais paroda atkeliavo jau ir į Vilnių. Ten irgi nuėjau, bet jau daugiau vedina sentimentų. Paskui dovanų gavau albumą su šio autoriaus nuotraukomis, kurios tuo metu labai išpopuliarėjo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Manau, kad ir mūsų Marius Jovaiša, išleidęs „Neregėtą Lietuvą“, idėją savo albumui pasiėmė būtent iš šio prancūzų menininko...

Dabar gi iš pažįstamo gavau nuorodą į Y.Arthus-Bertrand'o filmą, kuriame taip pat panaudota nemažai jo darbų bei filmuotos medžiagos.

Dviprasmių minčių sukelia tokie filmai. Nepaisant to, kad nesutinku su kai kuriais ten pateikiamais gyvūnijos ir augalijos egzistavimo faktais, visa kita tikrai daro įspūdį. Todėl norėtųsi tikėti, kad tokie filmai gali padaryti įtaką tiems dviems procentams turtingųjų, kurie valdo pasaulį ir pristabdyti tai, kas vyksta... Norėtųsi tikėti, kad dar ne viskas prarasta. Tik klausimas, ar tokie filmai iš tiesų pasiekia tų turtingųjų ausis, o jei ir pasiekia, ar tai dar turi galios pakeisti jų godumo laipsnį bei to pasekoje atsiradusią ištisą įvykių laviną...

Bet kokiu atveju, filmas savo estetine išraiška tikrai nuostabus ir vertas žiūrėjimo. Net ir tuo atveju, jei laiko atgal pasukti nebeįmanoma... Gero žiūrėjimo :)