Nes taip... dera...

Ar jums nebūna taip, kad kažko nenorit daryti, bet darot, nes žinot, kaip taip elgtis tiesiog dera..?

Dažnai susiduriu su tokiomis vidinėmis kovomis, kur taip norisi kartais nieko niekam nedaryt, sėdėt sau patogiai ant sofkutės ir tenkinti tik savo poreikius... Bet kaip patogiai ant tos sofkutės besėdėtum, viduje sukrunta dvasia, ir priverčia pajudinti pirštą dėl ko nors kito. Nenoriai galbūt tą pirštą judini, bet finale palieka taip gera, kad kažkam padėjai, kad nugalėjai savo apkerpėjusias mintis, kad suteikei kažkam džiaugsmo... Ech, tos vidinės kovos :) Bet taip smagu kartais pasijust nugalėtoju pačiam prieš save...