Egzaminai...

Perskaičiau delfyje straipsnį apie abiturientų laikytą valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą. Įdomu būtų palyginti egzaminus tada, kai mokyklą baiginėjome mes, ir dabar. Temas, mokinių mąstyseną, brandą... Nors, įtariu, nedaug kas pasikeitė. Tik mes bręstam, senstam :)
Tiesa, tada mums nereikėjo nagrinėti jokių K.Platelio ar V.Landsbergio tekstų su tokiomis sąvokomis, kaip „amžinoji visuomenė“. Gal, matant tokias užduotis, reikėtų tikėtis, jog auga daug brandesnė karta? O gal reikėtų tik apgailestauti dėl pernelyg didelių reikalavimų, keliamų 18-mečiams?...

Mokykloje rašinių rašymas man buvo turbūt vienas mėgstamiausių dalykų. Visuomet knietėjo, kaip rašo kiti, tačiau tokios galimybės nebuvo. Rašiniai būdavo surenkami, paskui vėl išdalijami, ir tiek žinių. Tiesa, man visuomet būdavo keista, kai esant laisvai temai, dauguma vis tiek rinkdavosi kūrinių nagrinėjimą. Prisipažinsiu: per visus 11 metų, praleistų mokykloje, neparašiau nei vieno rašinio, literatūriškai nagrinėjančio kūrinį. Man atrodė absoliučiai neįdomu nagrinėti tai, kas mokykliniuose vadovėliuose ir taip visokių kritikų išnarstyta po kaulelį... Todėl ir abitūros egzamine, pamenu, rinkausi laisvą temą, pamastymais romano „Altorių šešėly“ tema: „Liudas Vasaris: pasirinkimas, pašaukimas, pareiga”.

Gaila, kad šalia „Lietuviško diktanto“ nėra kokios „Lietuviško rašinio“ idėjos. Gal būtų visai smagu išbandyti save praėjus kuriam laikui nuo mokyklos :)