Skrybėlaitė

Kaip sakoma, ratus ruošk žiemą, roges – vasarą. Ta proga viena Čikagos lietuvė paprašė, kad nunerčiau jos metukų dukrelei vasarai kepuraitę plačiais kraštais (norėjau parašyti su „bryliais“, tačiau išsiaiškinau, kad šis žodis nevartotinas...). Nėriau aš ją, nėriau, ir pagalvojau, kad čia juk ne kepuraitė, o skrybėlaitė :)
Tiesa, kai pradėjau nerti, labai greitai supratau, kad blogai apskaičiavau reikiamo rašto tankumą, ir kad kepuraitė gausis ne metukų mergaitei, bet praktiškai man... Tai atidėjau tą pirmąją į šoną ir ėmiausi darbo iš naujo, su mintimi, kad tąją pirmąją reikės pasibaigti ir sėkmingai nešioti vasarą pačiai :)
Taigi – antrą kartą pradėjusi nerti viską apskaičiavau gerai, ir štai gavosi toks va kūrinukas, mergaitės mamos pageidavimu su melsvom detalėm: