2009 m. vasario 3 d., antradienis

Fotografuojame vaikus...

Toks įspūdis, kad visą amžinybę nieko čia nerašiau :)
Tačiau taip sutapo, kad labai jau paskutinėmis dienomis daug veiklos buvo. Ir kas galėtų pagalvoti, kad bedarbiams kartais laiko trūksta? :) Bet va, pasirodo – būna ir taip, kad trūksta :) Kita vertus, per keletą dienų pasibaigiau visus neužbaigtus darbelius, o vakar net vieną fotosesiją pas save suorganizavau...

Vaikus tenka fotografuoti ne pirmą kartą. Ir nors didelis skonio reikalas yra tai, ar patinka, ar ne svetimi vaikai, turiu pasakyti, kad fotosesijos metu labai dažnai požiūris keičiasi... Nežinau, dėl ko taip įvyksta – ar dėl tų vaikų nuoširdumo, ar jų mamų sugebėjimo pasitikėti manim ir fotosesijos metu iš tiesų atsipalaiduoti taip, tarsi manęs šalia net nebūtų, bet ne pirmą kartą pastebiu, kad pro duris įėjusi su mažyliu ant rankų mama labai greitai tampa vos ne šeimos nariu :)

Tokių štai minčių nusėdo mano galvoje po vakarykštės fotosesijos, kurios metu fotografavau devynių mėnesių mergaitę Adelę.
Keletas kadrų iš vakarykštės fotosesijos (:



4 komentarai:

Dalius Simanavicius rašė...

puikios nuotraukos! sveikinu. Koks cia apsvietimas? naturalus, ar su blykste pasisvietei?

agnė rašė...

Natūralus ;)

Liutauras Bilevičius rašė...

Pirmoje nuotraukoje visiškai nereikia mamos (kaip suprantu, ten mama), tad kairį šoną galima riebiai nupjauti - dėmesys kryps ne moterį su užmerktomis akimis ar į judesį, bet į patį vaiką: veidą ir akis. Dabar gi fonas visiškai nereikalingas - blaško.
Antroje nuotraukoje nereikalinga išlindusi vaiką laikančio žmogaus kaktos dalis. Jei truputį nukirpti viršaus, kompozicija labiau žiūrėtųsi, kadravimas būtų panašus į 1/3 taisyklę.
Rezultate patiko tik 4 nuotrauka. Padirbėjus prie juodos ir baltos spalvų balansu nuotrauka žiūrėtųsi dar geriau. Kol kas neskanus tas JB.
Likusios foto..No offence, bet kompoziciškai ir visaip kitaip - ne kokios :)
Sėkmės kūryboje!

agnė rašė...

Ačiū už komentarus, Liutaurai ;)