2009 m. sausio 1 d., ketvirtadienis

Nauji...

Sveiki visi, persiritę per dar vienų metų slenkstį!
Tikiuosi, sutikote Naujuosius taip, kaip norėjote, gerai išsimiegojote, ir dabar vėl esate kupini jėgų kibti naujoms svajonėms į atlapus.

Aš Naujuosius simboliškai sutikau tris kartus.
Pirmiausiai tada, kai jie atėjo į Lietuvą, ir mane apipylė giminių bei draugų sveikinimai. Per telefono ragelį netgi teko išgirsti šventinius Lietuvos tūkstantmečio fejerverkus, per kuriuos sunkiai buvo girdėti mamos balsas :)

Antrąkart paskutines metų minutes skaičiavau tuomet, kai Naujieji atėjo į Angliją – visgi ten juos sutiko nemažai mano draugais tapusių žmogeliukų, kuriuos gera prisiminti.

Na ir galiausiai, kai jau iš orkaitės ištraukiau avienos kepsnius, ir jie atsidūrė po šventinės vakarienės mūsų skrandžiuose, Naujieji pagaliau atėjo į vėl atšalusią Čikagą. Deja, artimiausi dideli fejerverkai buvo už 50 km, tai pasitenkinom vaizdu per televizorių ir tais senesniais prisimimais apie juos...

Taip va tyliai sutikom Naujuosius. Ir net po tokių straipsnių, kaip K. Griniaus „Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys“, vis dar turim vilties, kad 2009-ieji bus geri :) Tokių jų linkiu ir jums :)

4 komentarai:

Dalius Simanavicius rašė...

o as po to straipsnio emiau ir dar karta perskaiciau W.Orvelo "1984"... buvau skaites paauglysteje, taciau dabar skaiciau tarsi naujai - supratau viena dalyka - bet kokia, bet kuriame amziuje egsitabusi ar egzistuojanti zmoniu valdzia realizuojama vienintelais 2 dalykais - pazeminimu ir skausmo suteikimu.
Tikrai (bent jau siuo momentu, nes pries pusvalandu uzverciau paskutini knygos lapa) norisi, spjauti i viska ir su visa seima visiems laikams isnykti i kokia negyvenama sala, kur galetum ramiai susizvejoti zuvies, ar nusiskinti tiek vaisiu nuo medzio kiek tau reikia, kad nemirtum badu, tureti tik tai ko reikia kad nesusaltum ir kad nevarvėtu vanduo ant galvos, bet uztai nesijausti kiekviena diena stebimas, ir kai tau tik ir taikosi visi tie kurie prie lovio diktuoti savas taisykles... O Lietuvoje taip ir atsitiko eilini karta - vienas kiaules prie seno lovio pakeite kitos, kriuksincios "naujus gelbejimosi is krizes planus" ir zviegiancios i visas puses "kad reikia verztis dirzus" kas is esmes niekuo nesiskiria nuo ankstesniu jau simtus kartu girdetu lozungu, kuriu esme tokia - 2+2=5 - jei jus manote kitaip tai jus esat ligonis, ir jus reikia gydyti, mes jus pagydysim, norit jus to ar ne. Slykstu....

agne rašė...

Ar aš tau, broli, nesakiau?.. :)

Nėra nieko naujo po saule. Nieko...
Todėl, kad išliktum, ir svarbu yra suprasti, kas šiandien viešpatauja pasaulyje ir „kodėl Dievas visa tai leidžia“...

Dalius Simanavicius rašė...

o kodel gi leidzia?

agne rašė...

Jei labai abstrakčiai, žmogus pats sau nori būti karalius, aukščiausias autoritetas, ir iki tam tikros ribos Dievas žmoniją yra palikęs pačiai sau, elgtis taip, kaip ji nori, kad ji pati pamatytų, kas iš to gaunasi ir kurlink ritasi...