2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Kai pagauna įkvėpimas. Sutažo segė „Koralas“

Kaip jau minėjau praeitame įraše, sudalyvavau pas Nataliją sutažo kursuose, o tiksliau – porą kartų apsilankiau rankdarbių klube. Taip jau nutiko, kad po antrojo apsilankymo mane pagavo įkvėpimas, tad sėdau namuose dar kelioms valandoms prie savo kūrinio ir štai, vakar vakare pabaigiau segę (nors pradžioje tai turėjo būti apyrankė... :)), kurią pavadinau „Koralu“.



Nors laisvo laiko per daug pastaruoju metu neturiu, bet manau, kad tai – tikrai ne paskutinis darbelis, atliktas šia technika... Nes labai patiko vingiuoti tas visas juosteles, nežinant, kuo visa tai baigsis... :)

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

Bandome įsilieti į gyvenimą... Loterija sutažo kursams laimėti. :)

Kadangi būdama tuos 5 metus JAV įsigijau nemažai virtualių draugų ir pažįstamų, grįžus į Lietuvą labai maga su visais jais pasimatyti gyvai. Ir nors laiko vis dar mūsų kasdienybėje ne marios, tačiau perskaičiusi Natalijos blog'e apie sutažo kursus, neatsilaikiau minčiai, kad galiu nušauti du zuikius - pasimatyti su šia auksaranke ir išmokti kai ko naujo. Vieną ketvirtadienio vakarą ta mintis tapo kūnu... :)

Tiesa, kol kas negaliu pasigirti kokiu tai rezultatu, sudalyvavusi pirmojoje pamokoje, nes laikas prabėgo baisiai greitai, tačiau va vėl pamačiusi galimybę sudalyvauti dar vienoje sutažo pamokoje, skubu nepraleisti dar vienos galimybės... :)

Žodžiu, reklamuoju/rekomenduoju/dalyvauju:


Plačiau apie visa tai – pas Nataliją. ;)

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Įsikūrinėjame. 1 dalis.

Na ką, brangieji, turiu pasakyti, kad mūsų įsikūrimas Lietuvoje, o tiksliau – bute, kuris buvo skirtas gyventi vienam asmeniui, – beveik baigtas... Uf... :) Belieka sulaukti, kol meistrai įstiklins balkoną (plius minus už 2-3 sav.), tada sumontuoti jame diiidelę diiidelę ūkinę spintą visokiems ten siurbliams, vaikiškiems rakandams ir kitokiam panašiam inventoriui, ir bus viskas. Negaliu patikėti. :) Kaip negaliu patikėti ir tuo, kad pagaliau sutalpinome visą savo turtą, kuris nusėdo įvairiose Dariaus pagamintose spintose spintelėse, lentynose lentynėlėse ar kitokio panašaus pobūdžio balduose. Kai kuriuos jų ilgainiui pristatysiu ir čia, o tam kartui pasigirsiu tuo, prie ko man pačiai teko prikišti savo rankeles.

Buvo šitame bute tokios mėlynos baro kėdės. Jei nuoširdžiai, tai man ta mėlyna spalva čia buvo taip ne prie ko, kad kas kartą man badydavo akis. Dabar nebebadys – išsitraukusi savo gobeleninių atraižų, parsivežtų iš už Atlanto, kolekciją, greituoju būdu vieną vakarą pervilkau jas, o kitą dieną, susipažinusi su vietinių siuvimo reikmenų parduotuvių asortimentu, papuošiau dar ir bumbuliukais. Žodžiu, pristatau baro kėdžių duo „Jis ir ji“... :)

Prieš:

Po: