2009 m. sausio 5 d., pirmadienis

Pakalbėkime apie... avis :)

Pagalvojau, kad vardindama pernai metų atradimus, praleidau vieną dalyką. Tai – avys :) na ir visa, kas susiję su jomis. Na taip, tiesa, jau būdama Danijoje atradau, koks gėris yra jų vilna bei iš jos daryti mažesni ar didesni dalykėliai, kaip gerai yra vilnonės kelnės slidinėjant ir šlampant nuo sniego, tačiau visa tai, ką atradau pernai, papildė mano sąmonę dar keliais „aviškais“ produktais.

Visų pirma tai – pati aviena... Vaikystėje šis „delikatesas“ tikrai nebuvo vienas iš skaniausių dalykų... Mamos kartą išvirta avienos sriuba, švelniai pasakius, man dvokė, na, o avienos plovas praslįsdavo į skrandį tik gardaus kaimynės adžerbaidžaneitės recepto, kurį paveldėjo mano mama, dėka. O ir šiaip man kaip tuo metu absoliučiai mėsos nemėgėjai, tai apskritai nebuvo dalykai, verti dėmesio..

Tačiau laikai keičiasi. Ypač, kai iš pseudo vegetarės tampi mėsėde ir staiga atrandi naują – mėsos – pasaulį...

Pirmą dieną, kai atvažiavau į JAV, buvau sutikta šventine vakariene, kurios meniu buvo... orkaitėje keptas avienos kumpis... Tai išgirdusi nebuvau labai sužavėta, nes atmintyje vis dar šmėžavo vaikystės prisiminimai apie šį produktą. Tačiau tuokart kepsnys taip skaniai kvepėjo, kad žado netekusi mėgauvausi juo, užmiršdama bet kokias prieš tai buvusias asociacijas :) Nuo tada vienas mėgstamiausių mūsų patiekalų yra orkaitėje kepta aviena. Plius dar atradome avienos kepenėles, kurias pamarinavus su šviežiomis mėtomis bei česnakais ir apkepus jas keptuvėje, gaunasi tikrai neeilinis patiekalas... Dar vienas atradimas iš serijos „nauja – tai užmiršta sena“, buvo avienos sriuba iš... na iš kur gi daugiau, jei ne iš „Draugiškų receptų“ knygelės :)

Galiausiai priėjome prie to, kad šiandien užmatėm parduotuvėje avies sūrio. Pabandymui nusipirkę nedidelį gabalėlį, vos paragavę jo namie, pasigailėjome, kad nenusipirkome daugiau... ech, skanumėlis... Įsišnekėję apie visus tuos gėrius, kuriais žmogų aprūpina nuolankiausias planetos padarėlis – avis, vos patys neužsimanėme kokios avelės :)) Tačiau prisiminėme, kad neturime balkono, tad tam kartui susilaikysime :))

Tai va, toks tad pernai metų didis atradimas su šleifu, besivilkusiu nuo pat vaikystės :)

Na o į tą temą radau ir įdomų puslapiuką apie vieną avis auginančią Lietuvos kompaniją, pavadinimu „Ėriukas“ :) Gal užsimanysite ko nors skanaus ir jūs :)
Iliustracijos - Sigutės Ach.

10 komentarai:

Markas rašė...

kepenėlės su mėtom ir česnakėliu? oho.. skamba labai intriguojančiai ir, bent jau man, pakankamai netikėtai :)

Dalius Simanavicius rašė...

tu pasiarei mesos gerbeja?... nu nieko sau. Matai, kaip viskas ritasi... Tiesiog kokis tai atsivertimas.. negaliu patiket. Na bet izvelgiu ir gerasias to puses - reiškia, galiu tureti vilti (nebutinai ji turi issipildyti, bet tureti vilti kazkaip sakraliau nei tureti pvz banko saskaitoje pinigu, ar siaip koki brangu zaisliuka tureti, viltis, visai kitas dalkas:)), kad laikui begant ir alaus su tavim galima bus isgerti bokala:))))) jei jau mesa pradejai valgyt.....:))
Keep going - mesa geras daiktas, nereikia sitos dievo dovanos issizadeti. :)

agne rašė...

Markai,
radau kažkada tokį receptuką internete, jis iš vienos Graikijos kavinės, tinka ir su paukštienos kepenėlėmis:

0,5 kg avienos kepenėlių
Vidutinė sauja šviežių mėtos lapų (jei neturite šviežių, geriau atsisakyti šito recepto, nes su džiovintom nieko nesigaus...)
3-4 česnako skiltelės,
1-2 šaukštai alyvų aliejaus
druska, pipirai

Kepenėles supjaustyti 1-1,5 cm storio riekelėmis, pamerkti į šaltą pasūdytą vandenį 15 minučių. Išėmus nusausinti. Supjaustyti 3-4 cm dydžio „kasneliais“. Į dubenį sudėti kepenėles ir susmulkintas mėtas, čenakus, prieskonius. Viską išmaišyti ir palikti 30 minučių.
Įkaitinti keptuvę su aliejumi. Sudėti gabaliukus ir kepti kiekvieną pusę po 1-1,5 minutės, ne daugiau!
Skanaus :)

agne rašė...

Daliau,
Taigi Londone vienas nutikimas buvo, kurio dėka atkapsčiau, kodėl vaikystėje nustojau valgyti mėsą... Kada nors papasakosiu. :)

Markas rašė...

oi ačiū labai! būtiniausiai reiks išbandyt ;) nerealiai smalsu kas iš vis šito išeis :))

Austėja rašė...

Agne, bet tu tai mane stebini visais savo receptėliais:)Kažkaip tavęs neasocijavau su dar vienu talentu;) Super. Man tai avys su Augustu, tėtė, Gabriaus mama ir Augusto krikštatėviais asocijuojasi:)

agne rašė...

Austėja :)))
Matai, gyvenimas toks jau yra.. Jis tiesiog ima kartais tave ir... priverčia :) Kažkada, kai gyvenom senamiestyje, o mūsų virtuvė buvo tokia siaura, kad sunku būdavo dviems prasilenkti, mama mane vydavo iš virtuvės, kad nesimaišyčiau po kojomis, sakydama, kad kai reikės, gaminti pati išmoksiu... Ir aš iš tiesų niekada nieko nemokėjau gaminti. Iki kokių 2006-ųjų ką mokėjau pagaminti, tebuvo kiaušinienė, kepti varškėčiai ir netyčia iš mamos nužiūrėtas vištienos krūtinėlės kepsnys, kuriuo progai pasitaikius vaišindavau savo draugus :)
Pirmą kartą normalią sriubą viriau tik čia, JAV :D
Tai va, tiesiog atėjo tas laikas, kai teko praskleisti ir šio talento skrynią :D O, kaip žinia, apetitas atsiranda bevalgant... Gamini, gaunasi, pradedi eksperimentuoti, ieškoti, ragauti ir viskas įgauna pagreitį :)
Tiesa, blynų kepti dar neišmokau - tiesiog nėra poreikio, nes juos labai puikiai ir noriai kepa Darius :)

Austėja rašė...

Tavo mama...išmintingai elgėsi, nes TAIP IR BŪNA. Aš vat - kol šeimos neturėjau - negaminau nieko visai...Na, kiaušinį išsivirdavau, dar kažką panašaus...O dabar tai išmokau ir išmokau. Bet aš kol kas nekaifuoju:) O gal nekaifuoju todėl, kad reikia kasdien gaminti didelei šeimynai? Bet - kai pagalvoju - tai nekaifuoju todėl, kad susikuičia virtuvė, o aš labai nemėgėja tvarkytis...virtuvėje. Gerai, kad Gabrielius ten įsisuka ir, atrodo, po minutės vėl viskas blizga :) O sriubų receptais prašom dalintis, nes man striuka:)

Eglė Rudoji rašė...

Iš pavadinimo tikėjausi perskaityti ką nors apie avies medžioklę, avį dėžėje ar paklydusią bei surastą avelę, o bet tačiau tu jas visas ėmei ir suvalgei. Negaliu atsigauti :) Visgi aš už jų metaforišką pavidalą, kuris bent jau neturi prieštaringai vertinamo kvapo :)

Anonimiškas rašė...

Mirkiau nesūdytame vandenyje. Bėriau Provanso žolelių. Prieš kepdama, išėmiau mėtas. Kepiau gal šiek tiek ilgiau, nes perpjovus gabalėlį matėsi, kad dar žalias vidus. Skanu.