2009 m. sausio 7 d., trečiadienis

Sriubos...

Paraginta paskutinio Austėjos komentaro, pagalvojau, kad pats metas parašyti apie sriubas... :)
Savo pirmąją gyvenime sriubą viriau 1997 metų žiemą, kai mama buvo išvažiavus į JAV bei užleidus vietą virtuvėje man :) Kadangi, kaip iš prieš tai buvusio įrašo supratote, su mėsa nedraugavau, sugalvojau, kad grybų sriuba bus pats tas. Nusipirkau grybų, atsiverčiau visas turėtas namuose kulinarijos knygas ir... prasidėjo mano bandymai :) Kažkoks tai birzgalas gavosi, tad nenuostabu, jog kai pakviečiau brolį „pietauti“, jis santūriai pasakė: „Na, valgyt galima, bet mama tai skaniau išvirdavo...“ :) Dabar tai juokas ima prisiminus, o tada tai ir tas birzgalas buvo gan didelis žygdarbis :) Daugiau tąkart sriubų neviriau. Ir toliau likau ištikima savo daržoviniams troškiniams pavadinimu „viskas, kas šaldytuve, eina į puodą“, įvairioms košėms ar paprastiems makaronų, kiaušinių bei varškės patiekalams... Grubiai tariant – tradiciniams studentiškiems marmalams :)

Viskas pasikeitė po to, kai vieną kartą su drauge Ieva R. po kažkokio vakarėlio likome nakvoti pas mane (tuomet gyvenau mamos bute Antakalnyje, nes maniškis butas buvo remonto stadijoje). Iš ryto atsibudusi pareiškiau:
– Ale žinai, Ieva, pas mane šaldytuve praktiškai nieko nėra valgomo... Ką darom? Picą gal kokią užsisakom?..
Ieva pagalvojusi paklausė:
– O miltų yra?
Miltų tuose namuose buvo.
– Tai gal išsikepam blynų?..“ – sekė Ievos klausimas.
– O, rimtai – galim, – džiaugsmingai atsakiau aš, bet staiga kiek nesusipatoginus pridūriau:
– Bet žinai, aš nemoku kepti blynų...
– Rimtai? – susirūpinus paklausė Ieva. – Aš, žinok, irgi nemoku...
Ir abi ėmėm linksmai kvatotis, nusprendę, kad tai – puiki proga abiems pabandyti išmokti tuos blynus kepti :) Šokom iš lovų, sumaišėm tešlą ir bandėm kepti... Na, ne super ten mums kažkas gavosi... :) Pirmi blynai kažkokie patežę, paskui gal kiek tobulesni, paskui dar buvo kiek perskrudusių, nors finale visi suėjo į skrandį :) Besiterliodamos su tais blynais rutuliojom mintį, kaip čia išmokus gaminti valgyti... Taip, pusiau juokais, o paskui ir rimtai, gimė „Draugiškų receptų“ knygelės idėja, kurios ruošimo metu aplankėm 30 draugų, ruošusių mums savo sugalvotus patiekalus, kurių receptai sugulė į minėtą knygelę. O tarp jų, be jokios abejonės, buvo ir... SRIUBOS :)

Tai va, kai 2006-aisiais atsidūriau Londone, ta knygelė man buvo tikras išgelbėjimas, nes patikėkit, pradžioje tikrai daug gaminau pagal ją :) Ir daugiau ne dėl to, kad nieko daugiau nemokėjau gaminti :) bet daugiau dėl to, kad toje knygelėje sudėti patiekalai man buvo paprasčiausiai... skanūs. Be to, nepaprastai vertinau (ir iki šiol vertinu) tai, kad jiems pagaminti nereikia 100+n produktų, dauguma jų tikrai yra labai paprasti ir nereikalaujantys užsimušant po parduotuves ieškoti vieno ar kito egzotiško ingrediento. Paprasčiau tariant, dauguma jų tinka kasdienai...

Pagalvojau, kad jei man tai buvo miela pradžia, verta ir su jumis pasidalinti tais receptais. Kaip ten bebūtų, juk knygeles teturi vos išrinktieji projekto dalyviai ir jų artimieji :)

Turbūt paprasčiausia, bet tikrai ne prasčiausia sriuba.
Super greitai paruošiama, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tokia paprasta sriuba
gali būti tokia skani...
(spauskite ant paveikslėlio, kad pasididintų)

Tiesa, begamindama šią sriubą atradau, kad geriau virti daržoves
didesniame kiekyje vandens, kurį paskui galima laikinai nupilti į kokį dubenėlį.
Tada, sutrinti daržoves, kurios be sunkos greičiau susitrins,
o tada jau pripilti tiek nupiltos sunkos, kokio tirštumo sriubos norite...


Kitas paprastas šedevras, labai mėgstamas mūsų namuose,
irgi paruošiamas maždaug per pusvalandį.


Ciberžolė, jei galvojate, kad neturite tokio prieskonio savo namuose,
kitomis kalbomis yra Turmeric arba Curcuma.
Tai – vadinamasis šafrano pakaitalas, kartais net vadinamas indiškuoju šafranu.
Beje, aš asmeniškai į šią sriubą dedu tik ciberžolę, kario nededu,
čia jau kaip kam pagal skonį :)


Šioje vietoje duoklę atiduokime avienai.
Paprasta, sveika, skanu, nors laiko prireiks daugiau,
nei prieš tai pasiūlytoms sriuboms...
Na, preliuminariai bent 1,5 val. reikės. O gal ir daugiau,
priklausomai nuo avienos rūšies.



Na o šita sriuba verta išsamesnio pristatymo.
Vos perskaitę pavadinimą nesuraukite nosies, jei nemėgstate svogūnų,
o dar tokia forma, kokia jie paprastai plaukioja sriuboje.
Nes ši sriuba – NE TOKIA :)
Prisipažinsiu, jog paragavusi šios sriubos nustebau,
kad svogūnas gali būti toks... karališkas :)
Tiesa, sriuba nerekomenduojama vaikams...
Šalutinis poveikis – lengvas apsvaigimas nuo vyno, esančio jos sudėtyje :)
Tikrai siūlau paragauti.
Ypač, jei su kokia draugų kompanija sugalvojote kartu ruošti pietus...

Tiek tam kartui apie sriubas :)
Skanaus!

7 komentarai:

Austėja rašė...

VALIOOOOOOOOOOOOO!!! Dabar jau virsiu:))) Tik paskutinės tai jau NIEKAIP, nes net ir iš prieš tai buvusių išmesiu...svogūną...Na, niekaip aš jo dar nevalgau, niekaip... AČIŪŪŪŪŪŪ :)

agne rašė...

:D
Na gerai, tiek jau to su ta paskutine :)))

Beje, nežinau, kaip ten toj krevečių sriuboj jei svogųną išimsi... O gal tiesiog smulkiai smulkiai supjaustyk ir ilgiau pavirk, kad jis visai ištirptų?..

Dalius Simanavicius rašė...

svogunai yra neblogai - dar geriau yra česnakai - kai Ruta pradejo eksperimentuot ir improvizuot Oliverio receptais - is naujo atradome ir ta dievo dovana.

Astunia rašė...

Kario nebūtina, o 1-1.5 šaukšto tai net labai nerekomenduojama! įsivėlė baisi klaida, kuri iki šiol miegot neleidžia :D

agne rašė...

Miegok ramiai, ištaisiau bent šitoj, internetinėj erdvėj :)

Eglė Rudoji rašė...

Paijaučiau esanti iš nedaugelio išrinktųjų :) Bet kaip būdinga išrinktiesiems, gautomis dovanomis nesinaudojančių. Iš visų sriubų viriau tik krevečių, ir ji tikrai yra NEREALI ir dar NEREALIAI paprasta.
Šiuo metu mano virtuvės topas yra štai tokia sriubytė http://sonatinos-receptai.blogspot.com/search/label/Sriubos Taip jau atsitiko, kad net dabar ją valgau :)

agne rašė...

Nu va, Egle... Aš tai pusę iš tų receptų paleidusi į trasą labai sėkmingai :)
Reikės pažiūrėti, kas ten per Sonatinos receptėliai...