2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Portretas Nr L.V.-M. ir skrybėlaitės

Turėjau progą nunerti dvi skrybėlaites savo buvusios klasiokės dukroms. Nėriau, o galvoje sukosi įvairūs prisiminimai :) Nepamenu, kaip su ja susėdom į vieną suolą – nuo pat pirmos klasės ar po metų kitų. Tik pamenu, kad paprastai rinkdavomės antrą suolą nuo priekio, kuriame vis trūkdavo vietos – tai alkūnės pindavosi, tai sąsiuviniams vietos trūko. Būdavo, kad pasipykdavom, o paskui ir vėl taikydavomės. Dar dabar kažkur tarp vaikystės daiktų, dėžėje, į vieną mažą maišelį laikau sudėtus vieno mūsų susipykimo ir susitaikymo susirašinėjimus – ant mažų popieriaus skiautelių paliktas žinutes. Ant vieno jų yra nupieštos dvi susikibusios rankos su užrašu apačioje: „Tai draugaujam?“ :)

Šiandien daug mokyklinių dalykų jau pasimiršę. Nors dažnai prisimenu, kaip svečiuodavausi pas ją namuose, kur buvo nepaprastai aukštos lubos ir įspūdinga erdvi stiklu dengta senamiesčio laiptinė mediniais laiptais, ant kurių lyjant kapsėdavo vandens lašai... Kažkodėl ta laiptinė man paliko labai didžiulį įspūdį. :)

Taip pat prisimenu jos sodą, į kurį pakviesdavo kartu važiuoti jos tėvai, ir kaštoną, kurį klasiokė pasodino šalia sodo namo. Pamenu, kaip siuvomės kartą kuprines iš atraižų, o paskui išdidžiai jas nešiojome.
Nors paskutinėse klasėse visgi mūsų keliai išsiskyrė, tačiau šiandien jie vėl karts nuo karto susipina :) Kad ir per... srybėlaites :)

7 komentarai:

Austėja rašė...

Aš dažniausiai sėdėdavau trečiame suole, už jūsų...bent jau taip prisimenu:)Ir iš tiesų kažkaip siurrealu, kad dabar Tu JAV neri kepurėles dviem L dukrelėm...o, atrodo, dar vakar ėjom visos kartu į etnografinį:))))

agnė rašė...

Aha, už mūsų kartais sėdėjai, kartais - ketvirtam suole, jei gerai pamenu :)
O apie etnografinį tai irgi kažkada prisiminiau. Ir saldainius parduotuvėj, ir „Žibutę“... :D Pasileisk į prisiminimus, tai dar ne tiek visko atkapstysi... :))
Turiu kažkur mūsų keturių nuotrauką tame etnografiniame :)

agnė rašė...

Aj, ir dar – per 1984-ųjų Velykas mano tėtė ant kiaušinio, dažyto svogūnų lukštais, išraižė keturiose pusėse mus keturias dainuojančias. :)
Tai tą kiaušinį dar dabar saugau Vilniuje kažkurioje dėžėje :)

Austėja rašė...

Nerealu...norėčiau tą kiaušinį pamatyti:))))) Oi, geras su tais saldaniais...dar dabar prisiminus bijauuuuuuuuuuuuu:))))) O Žibutės neprisimenu, kas tai????

agnė rašė...

Žibutė - tokia buvusi kavinukė Vokiečių/Mikalojaus g., kur prieš repeticijas eidavom labai skanių riestainių pirkti :)

Lina rašė...

As kaip visada atsilieku su komentarais, bet tikrai daug nerealiu prisiminimu is tu laiku iskyla :) Kitais metais jau 15 metu kaip mokykla baigem. Jau butumem speje ir antra vidurine pabaigti :)
Beje, dar karta aciu labai uz skrybelaites. Jos nuostabios :)

agnė rašė...

Lina, labai džiaugiuosi, kad skrybėlaitės tiko/patiko ;)

O mokyklos laikai tai jau taip - nepakartojami :)