2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Tyli naktis...

Vieną kartą, prieš kokius 15 metų, gruodžio mėnesį po Kalėdų išvažiavau švęsti Naujųjų metų į Kauną pas savo pusseserę. Tuo tarpu Vilniuje likusi naktis gražiai skendo mėnesienoje, žemę buvo nuklojęs šviežiai iškritęs sniegas. Gerokai po vidurnakčio po buto, kuriame gyvenau, langu pradėjo buriuotis keletas žmogeliukų. Kiek pasišnibždėję jie pradėjo... tyliai dainuoti „Džiaugsmingų šventų Kalėdų...“. O padainavę tyliai pradėjo šaukti: „Agne!.. Agne!.."

– Tai buvo kažkas nepaprasto, – visa tai po kelių dienų pasakodama man, tarė mama, kuri vos į kiemą atėjus grupelei mano klasiokų pabudo ir klausėsi, kas dedasi kieme...

Grįžusi į Vilnių išgirdau apie šį nutikimą ir iš savo klasiokės, kuri taip pat papasakojo, kaip jie, išėję po kalėdinio „žiburėlio“ į miestą, nutarė man padaryti staigmeną... Deja, ta staigmena tuomet pradžiugino ne mane, o mano mamą...

Šiandien, galvodama apie tai, ką norėčiau padovanoti savo dienoraščio skaitytojams Kalėdų proga, prisiminiau tą draugų dovaną, kurią jie tada norėjo padovanoti man... Tad ir aš šiandien jums dovanoju giesmę – te ji būna tuo kalėdiniu stebuklu, kuris, lydėdamas kiekvieną mus nuo pat gimimo, ima ir vieną dieną netikėtai prasiskleidžia visu savo prasmingumu ir didybe...

Gražių jums visiems Kūčių!

3 komentarai:

Zita rašė...

Per ramybe dvelkiantį laiką, per dangų žvaigždėtą, angelų palydėtos ateina Kalėdos. Sutiki su meile, džiaukis kaip vaikas. Tegul jos atneša laimę ir į Jūsų šeimą. Linksmų švenčių.

agnė rašė...

Ačiū :)
Jums taip pat jaukių ir prasmingų švenčių :)

Anonimiškas rašė...

Ech, tie mokyklos laikai...buvau net pamiršus, bet - tau priminus - prisimenu labai aiškiai:) Ir prisimenu, kad buvo visai nešalta:)))