Na va, štai ir sulaukėme Kalėdų :) Tad, kaip sakoma, sveiki sulaukę!!! :) Sveiki prasibrovę pro kasdienybės rūpesčius ir dovanų gavę atodūsio valandėlę su šeima, su artimaisiais, su tais, kuriems gal ne visada taip paprasta rasti laiko bėgant kasdieniame maratone...
Pas mus irgi štai jau Kalėdų rytas, už lango spaudžia neblogas šaltukas, bet širdyje nepaprastai šilta... Dėl to, kad, kaip vienoj dainoj dainuojama, „mes dar galim būti viens kitam geri“, dėl to, kad dar atskiriam, kas esame vienas kitam, bei rūpim vieni kitiems. Ačiū visiems, kurie turėjo laiko ir noro brūkštelėti žiupsnelį šiltų žodžių ant kalėdinio atviruko... Stovi ant palangės išsirikiavę gražuoliai ir spindi į juos sudėta šiluma... Žinau, kad kai kurie jų vis dar pakeliui, ir tai šildo ne mažiau :)
Ruošiausi vakar Kūčių vakarui, o į galvą lindo įvairūs prisiminimai iš prieš tai mano gyvenime buvusių švenčių... Apie tai, kaip...
... puošdavom tą vakarą eglutę, ant kurios kabėdavo trapūs įvairiaspalviai stikliniai „burbulai“. Nepaprastai gražūs man jie būdavo, naktimis paslaptingai mirgėdavę nuo blausios mėnulio šviesos;
... kaip mokėmės su broliu atidumo, stengdamiesi nesudaužyti jų, nors kiekvieni metai būdavo pažymėti vieno ar keleto jų dužimu – taip šukės mums laimę nešė :)
... išskleisdavome stalą – „knygą“, kurio kojas tėtė buvo patrumpinęs, idant stalo aukštis tiktų prie mūsų minkštų baldų komplekto... Ant jo guldavo baltutėlė lininė staltiesė, iš virtuvės keliaudavo tradiciniai mūsų šeimos patiekalai: kelių rūšių silkės, įvairios mišrainės, šližikai, spanguolių kisielius, aguonpienis, grūdų-aguonų skanėstas su medaus vandeniu, keptas karpis ir... visų taip laukiami karšti koldūnai su grybais...
... vėliau, kai pirmą kartą teko vienai suruošti kūčių vakarienę, nes mama buvo ne Lietuvoje, pamenu, kaip sukausi virtuvėje, bandydama atkartoti viską, ką per tuos metus sugebėjau išmokti iš jos. O kiek džiaugsmo buvo, kai tai pavyko!..
... kaip iškeliavau Kalėdoms į Londoną ir pirmą kartą jas švenčiau ne su tais, su kuriais buvau įpratusi švęsti...
... kaip švenčiau jas pernai – pirmą kartą šitaip toli nuo Lietuvos...
O šiemet jos štai vėl čia... Su savo laukimu ir... su savo stebuklais...
Pasibeldė vakar rytą į mano duris paštininkas ir pristatė siuntinį iš Lietuvos, kurį viena pažįstama išsiuntė vos... užvakar... Na taip, suprantu, kad greitasis paštas ir turi būti greitasis, bet kad tooooks jis greitas gali būti, mane tikrai pribloškė – priskyriau tai kalėdiniams stebuklams... :) Tuo labiau, kad tame siuntinyje atkeliavo dvi nuostabios knygos – autorių John ir Stacy Eldredge „Žavingoji“ bei „Laukinis širdyje“ – tiesiai iš spaustuvės, kurioje kažkada spausdinome „Draugiškų receptų“ knygelę :)
Apskritai, labai smagu gauti dovanų knygą... Todėl šiandien džiaugiuosi ir dar viena dovana – naujausia Lauros Sintijos Černiauskaitės knyga „Benedikto slenksčiai“, kurią tikrai žinau, kad perskaitysiu su malonumu, kaip ir kitus jos rašytus kūrinius.
Taigi – ačiū visiems už visas šias ir kitas smulkmenas, kurios pasiekė mano rankas :)
Ačiū, kad esate, brangieji :)
Na o ta gražia švenčių proga linkiu visiems įsiklausyti į Kalėdas, į jų prasmę, kad tiems, kurie tiki, Jėzus neliktų vien mažu, ėdžiose gulinčiu kūdikiu, bet kad atneštų į gyvenimą tai, ko ir buvo siųstas atnešti į žemę...
Gražių šventinių akimirkų!!!
Chelsea Flower Show“ – Metų Sodininkų Šventė
Prieš 2 mėnesius
0 komentarai:
Rašyti komentarą