Vis tik.. Susigundžiau parašyti apie tą japoniškai lietuvišką omletą... :)
Tikrojo japoniško omleto, kurį darė mano draugė japoniukė Danijoje, recepto tikrai neatkartosiu... Žinau, kad ji į jį dėjo kažko, kas yra tikrai išskirtinai japoniška, nors sakė, kad galima daryti ir paprasčiau... Dažnai prisimindavau tą omletą, bet taip ir nerasdavau progos nusipirkti kvadratinę keptuvę, kuri reikalinga jam kepti...
Ir štai pagaliau... Prieš gerą savaitę su Darium užmatėm rytietiško maisto parduotuvėj tokį daiktą ir nusprendėm išbandyti... Paimdami japonišką kiaušinienės kepimo techniką ir lietuviškas kiaušinienės kepimo tradicijas, pagardindami omletą džiovintais pomidorais, saldžiąja paprika bei šviežiais svogūnų laiškais :)
Omleto idėja tokia, kad sumaišius visus reikalingus produktus (kiaušiniai, pienas, prieskoniai, šiek tiek sojų padažo), pili į keptuvę keletą šaukštų taip, kad susidarytų 2-3 mm sluoksnis... Vos jam pradėjus kepti, kai jau galima pakišti po juo lopetėlę (t.y., kai nebelimpa prie keptuvės), omletas pradedamas vynioti į tiubelę, kuri paliekama viename keptuvės gale. Vėl pilamas sluoksnis paruoštos masės, pakepamas (ne iki galo iškepamas) ir vyniojamas į tą pačią tiubelę. Kaip žinia, mes sluoksniais dar barstėm savo „pagardus“ :)
Taip finale susidaro savotiškas vyniotinis... Pusiau apskrudęs, pusiau nevisai viduje iškepęs :) Visa tai supjaustoma riekutėmis ir vagoma :)
Kitą kartą gal pribręsime ir suši, apie kurios pastoviai kalbame, gamybai :) Nors dabar vis dar paprasčiau yra tiesiog jų nusipirkti :)
Chelsea Flower Show“ – Metų Sodininkų Šventė
Prieš 2 mėnesius
2 komentarai:
oi.... nesu maciusi nieko panasaus! kam dar tinka ta kertuota keptuve, nes prabudo suvalkietiskas kraujas (ar ir turiu tokio?...)- negi del vieno patiekalo pirksi daba'? :) nors vien omleto vaizdas to vertas, is tiesu...
Šiaip tai bet kam ta keptuvė tinka :) Juk jos tik forma tiesiog kvadratinė :) Aš joje prie progos (kai įprasta keptuvė būna užimta) viską kepu: nuo svogūnų iki varškėčių :)
Rašyti komentarą