2008 m. spalio 7 d., antradienis

1

Na ką, švenčiam vienerių metų, sukaktį...
Laikas praskriejo taip žaibiškai, kad net nesugalvoju, ką parašyt – atrodo, kad viskas vyko vakar :) Na gerai, prieš savaitę :) Taigi, medaus mėnuo tęsiasi :)

Nors šiaip nesu iš tų, kurie vos progai pasitaikius kažką ima organizuoti, traukti lauk iš galvos visokius siurprizus, anaiptol, gal verčiau, radusi bet kokią progą, stengiuosi nuo visko „nusimuilinti“ ir būti absoliučiai nuobodi, tačiau vieną dalyką vis tik šia proga prisiruošiau padaryti. Tai, apie ką seniai galvojau...

Prieš kokį pusmetį kartu su Darium važiavom pasivažinėti dviračiais ir pakeliui atradom taip vadinamą „garage sale'ą“. Užsukę nenusipirkom nieko, išskyrus du nedidelius (5×5 cm) 3 cm gylio foto rėmelius. Ilgai jie stovėjo tušti ant lentynos, o aš vis sukau galvą, ką į juos galėčiau įrėminti. Kadangi rėmeliai buvo du, tai ir užpildyti juos norėjosi kartu, be to, jie prašėsi kažko išskirtinio, susijusio su mumis dviem... Tačiau kas tai galėtų būti? Mūsų notraukos? Banalu... Galiausiai prisiminėm, kad giliai spintoje Darius laiko mano dar iš Londono jam siųstas dovanėles, kai mūsų pažintis tebuvo kibernetinė. Jas vakar ir įrėminau.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti tokie pat banalūs dalykėliai, kaip ir įrėmintos nuotraukos. Jei kiekvienas jų neturėtų tam tikros reikšmės asmeniškai mums.


Taigi. Į pirmąjį rėmelį įrėminau ant tos pačios grandelės kabančius mažą auksinę širdelę ir raktelį nuo jos... Prieš 7 metus šį pakabuką man padovanojo prancūzų kalbos dėstytoja, sakydama, kad duočiau tai saugoti tam, kas ras raktą į mano širdį... Taip iš mano piniginės, kur ją ilgai nešiojau, prieš du metus ji persikraustė į JAV.
Antrajame rėmelyje apsigyveno tyliai tyliai skambanti širdutė. Kas bendravo su manimi 2001-04 metais, turbūt prisimena mano skambantį kiaušinį, kurį visuomet nešiodavausi su savimi. Todėl kai Darius paklausė, ką galėčiau jam atsiųsti tokio, kas visuomet galėtų būti kišenėje ir primintų mane, radau pirkti šią taip pat skambančią širdutę, kuri atsidūrė per Kalėdas jo rankose.

Dabar, kai esame kartu, šie du maži daikčiukai įgauna kitą prasmę, todėl pagalvojau, kad būtų smagu, jog jie abiems mums primintų tai, nuo ko viskas prasidėjo...

3 komentarai:

lukosiusg rašė...

sveikinu
o gi tikrai praleke kaip viena diena metukai

Rūta rašė...

Sveikinu su sukaktimi! Labai romantiška... :) Aš irgi turiu senų idėjų, gal per kokią nors sukaktį įgyvendinsiu :)

agne rašė...

Ačiū, Lukai, Rūta bei visi, kurie sveikinot :)