Kai vakaras sulenda į naktį, vis dažniau prisimenu, kad neparašiau apie tai, apie tai ir dar... apie tai...
Pirmiausiai – apie tai, kaip vėl mėgavomės suši, paskui – apie tai, kaip vakarienei gaminom lietuviškai japonišką kiaušinienę naujoje kvadratinėje keptuvėje. Paskui – apie tai, kad buvo rinkimai, o dar vėliau – apie tai, kad išgirdau neįtikėtiną vieno žmogaus dingimo istoriją... Ir dar apie daug ką neparašiau, nors mintyse turbūt ne vieną knygą sukurpiau su antrašte: „Mano dienoraštis.“ Ir paskui dar vieną: „Mano dienoraščio nesibaigiantis tęsinys“. O finale vis tiek liko begalė dalykų, kuriuos vis tiek pamiršau, kuriuos nutylėjau, apie kuriuos ir vėl neišdrįsau. Vardan kitų ramybės...
Tai štai kaip nutinka, kai vakaras sulenda į naktį...
Chelsea Flower Show“ – Metų Sodininkų Šventė
Prieš 2 mėnesius
0 komentarai:
Rašyti komentarą