Ir dar...

Tiesa, šiemet užmiršau dar vieną dieną – paskutiniąją rugpjūčio... Tai – diena, kai mokslo metai būdavo atidaromi muzikos mokykloje. Diena, kai nešdavom mokytojoms gėles, o gatvėj praeiviai stebėdavosi, kur eina išsipuošę vaikai rugsėjo pirmosios išvakarėse...

Užpernai, būdama tą dieną Lietuvoje, nutariau vėl nueiti į ant kalno stovinčią muzikos mokyklą. Susitikti su savo smuiko mokytoja. O koridoriuje mane pamačiusi buvusi fortepijono mokytoja iš tolo sušuko: „Simanavičiūte, gal jau savo atžalas atvedei?“

Kas kartą tokiais atvejais nusistebiu mokytojų atmintimi – net praėjus dešimčiai metų jie, rodos, galėtų prisiminti kiekvieną tavo gyvenimo dieną...