2007 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Per dvejus metus...

Nepastebėjau, kaip priartėjo paskutinioji. Gruodžio. Siaubas.
Taip staigiai viskas prabėgo per pastaruosius metus, kad labiau tikėtina būtų, jei dabar verstųsi ne 2007-ųjų, bet 2006-ųjų paskutinis kalendoriaus lapas. Todėl ir apibendrinant labiau norėtųsi gretinti ne šiuos su ateinančiais, bet pastaruosius dvejus su artėjančiais. Taigi.

Per dvejus metus pasikeitė:

Gyvenamoji vieta
Socialinis statusas
Pasaulėžiūra
Valgymo įpročiai
Darbovietė
Plaukų ilgis ir spalva
Mėgstamiausia spalva

Per dvejus metus nepasikeitė:
Elekroninio pašto adresas
Lietuviškas telefono numeris
Akių spalva
Tautybė
Pasas

Per dvejus metus atradau:
Ramybės šaltinį
Kasdienybės žavesį
Daug gerų naujų žmonių
Fotografavimo džiaugsmą

Per dvejus metus praradau:
Daug neišnaudotų valandų
Daug nereikalingų daiktų
Savo mylimą Mazdą
Keletą adresų
Gabalėlį naivumo
Kažkiek nervinių ląstelių

Per dvejus metus supratau:
Kas aš esu
Dėl ko gyvenu
Dėl ko negyvenu
Kad turiu daugiau, nei reikia
Kad turiu ką duoti
Kad imti – irgi menas
Kad yra kur tobulėti
Kad nebijau mirties ir pasaulio kataklizmų
Kad patarlė „nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti” verta dėmesio
Kad iš tiesų nėra nieko pastovesnio už kaitą... :)

Per dvejus metus nesupratau:
Noriu vaikų ar ne
Kaip veikia atsitiktinumų mechanizmas
Kodėl paprasčiausius dalykus žmonės supranta sunkiausiai
Kodėl žmonės ieško to, kas jau seniai atrasta
Kodėl niekas dar neišrado vaistų nuo priklausomybės internetui...

0 komentarai: