2007 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Kalėdos. Paauglystė.

Vėliau prisimenu mūsų siaurąją Rūdininkų gatvės buto virtuvę, kurioje tokiu metu visada būdavo ankšta. Labiausiai mėgdavau pjaustyti visus mišrainių komponentus, ypač virtas bulves. Visi įmanomi spintelių paviršiai buvo nudėlioti indais indeliais su maistais maisteliais. Tiesa, prieš tai artimiausią savaitgalį su mama eidavom į Halės turgų, kur pirkdavom beveik viską iš eilės: silkę, liežuvį, įvairiausių mėsos vyniotinių, į kuriuos man tuo metu net bloga žiūrėt būdavo, aguonų ir visokių kitokių šventėms reikalingų atributų. Tad namuose visi įmanomi puodai būdavo užkaičiami ant ugnies – viename virdavo burokėliai, kitame – liežuvis, dar viename – farširuojamas karpis, o mažajame – bent jau kiaušiniai baltai mišrainei. Ant lentynos virš šaldytuvo paprastai grodavo radijas, langai rasodavo, bet būdavo smagu :)

Finale, kūčių stalo meniu paprastai, kiek pamenu, gaudavosi toks:
3-4 rūšys silkių, koldūnai su grybais, perlinės kruopos su medumi ir aguonomis bei razinomis, keptas arba farširuotas karpis, balta mišrainė, burokėlių mišrainė su pupelėmis ir raugintais agurkais, salierų mišrainė, marinuotų grybų su svogūnais mišrainė, spanguolių kisielius, aguonpienis, medaus vanduo, šližikai, mandarinai, saldainiai ir pan...

Ech, skanu būdavo :)

2 komentarai:

Dalius rašė...

Aijajai... :))) net cirdi suspaude, pradzioje paziurejes i nuotrauka pagalvojau kad siaip kazkokia, o gi ziuriu, cia gi musu vaikystes namai... siurpas oda eina, echh kiek visko tame kampiniame mazame kambarelyje buta, kiek kartu baliavot ir verkta...

Senamiestis siaip jega - tda buvo - dabar man tai yra pragaras - judu tik su automobiliu - o ji pastatyti nera vietos niekur tame siauru gatviu ir kiemu labitinte - reikes i senave vel pradeti vaikscioti pesciomis ir vel atrasti ta zavesi...

Dalius Simanavicius

agne rašė...

Aha, fotografavau, kai vasarą „nešiausi” per senamiestį...