2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Sijonas

Per visus tuos darbelius darbelėlius nepasirodžiau vieno savo „bandymo“. Šį kartą – iš siuvimo serijos :) Mat užsimaniusi kelnes žiemą pakeisti į šiltą bei patogų sijoną, prieš kokį mėnesį kibau į savo svajonės įgyvendinimą. Tai padaryti paskatino dar ir tai, kad tokioje šalyje kaip JAV, rasti sijoną iš kokios nors natūralios, o ne sintetinės medžiagos, tolygu stebuklui, o jei toks stebuklas ir įvyksta, dažnai pasirodo, kad jis yra arba ne tavo stiliaus, arba ne norimo ilgio ir pan...
Taigi, nustvėrusi medžiagų parduotuvėje vilnonio audeklo bei pasitelkusi šiek tiek fantazijos, vieną šeštadienį susikurpiau štai tokį dvigubo ilgo sijoną... T.y., sijoną, kuris pamušale esančių prisiūtų kabliukų dėka gali tapti vienokio arba kitokio ilgio ;)

Taigi, rodausi savo eksperimentinį kūrinį, kurį jau išbandžiau viename vakarėlyje ;)



















Jei centre esantis elementas jums atrodo matytas, nebijokite, jums nesivaidena, tai iš tiesų vienas iš anksčiau mano darytų dalykėlių, kuris yra lengvai nusegamas bei prisegamas ;)

5 komentarai:

Ruvi rašė...

Pagyrimai :) .. Ir stebiuosi, kokia jūs talentinga :) visapusiškai :) Nuostabu :)
Tokiu atveju pagalvoju: juk yra pasaulyje žmonių, kurie nuobuodžiauja ir skundžiasi, kad neturi ką veikti :) ..

agnė rašė...

Ruvi, ačiū už komplimentus :)
Manau, gerai, kad yra ir nuobodžiaujančių, nes tik jų (ir tų visų kontrastų) dėka galime pamatyti, koks pasaulis margas ir nuostabus... ;)

Natalija Brancevičienė rašė...

Na, tu tikra saunuole - taip grazu, kad sedziu issiziojusi.... As tai siuti nelabai moku, man mezgimas visgi daugiau prie sirdies. Bijau audini pagadinti... Todel kiekvienas siutas drabuzis (zinoma, nepirktinis, o pacios siutas) - man yra tikras stebuklas :)

agnė rašė...

Ačiū, mieloji :) Žinok, ne toks jau ir sudėtingas tas siuvimas... O pradėti juk galima nuo paprastų, mažų dalykėlių, kur net ir sugadinus medžiagą, patirsi ne per didžiausią nuostolį ;) Aš, pamenu, vaikystėje siūti pradėjau nuo žaislų iš atraižų - buvo tokia serija knygelių, taip ir vadinosi: „Žaislai iš atraižų“. Tai pagal visas, kurias tuomet sugebėjau gauti, siuvau žaislus: klouną, varlę, vėžlį, varną, boružę... Daug ten jų buvo, visų ir nepamenu... :) O paskui prasidėjo – tai kuprinė kokia, tai šortai ar paprastas sijonukas vasarai, paskui, nusičiupus kokią Burdą sukneles su draugėmis susikurpę buvome... :) Manau, čia kaip ir visur – svarbiausia nebijoti bandyti, reikalui esant – ardyti ir persiūti ;)

Unknown rašė...

Skaitydama apie "bandymą" iš siuvimo serijos, patikėk, įsivaizdavau kokį paprastą kuklų sijonuką, spėliodama koks gi tas ilgis bus- iki kelių ar ilgesnis :) Bet tai, ką pamačiau nuotraukose buvo visai ne "bandymas", o rimtas sijonas! Žavinga!