2009 m. balandžio 21 d., antradienis

Svečias

Na va, turėjom svečių iš Lietuvos – užsukęs kelios dienoms buvo mano mamos buvęs bendradarbis, sugalvojęs pamatyti Ameriką. Čikaga buvo jau paskutinė jo stotelė po Majamio, Niujorko ir Atlantos Sičio, tad mes buvom tie, kurie išlydėjom jį atgal į Lietuvą...

Kas pamenat pernykštę mūsų viešnią iš Rusijos, gyvenusią pas mus tris savaites, turbūt suprasite, kad po to atvejo bet kokie svečiai dabar yra tiesiog... auksiniai :) Ir iš tiesų nebežinau, ar čia būtent dėl tos patirties, ar nepriklausomai nuo jos, bet šįkart mes visi labai smagiai kartu praleidom laiką. Va ką reiškia, kai pripranti būti svetingas ir gali nesunkiai atsižvelgti į visus svečio norus. Gal todėl išsiskyrus buvo patenkinti visi – tiek svečias, tiek mes, džiaugdamiesi, kad viskas buvo taip puiku :)

Šiandien manęs viena draugė elektroniniame laiške paklausė, ar skiriasi kuo svečių priėmimas Lietuvoje ir čia, kai esi ne savo šalyje. Iš tiesų tai skiriasi. Ir skiriasi daugiausiai dėl to, kad pats juk šioje šalyje esi svečias, kuris nepažįsta vietinių gatvelių nuo pat vaikystės, nežino apylinkių istorijos ar šiaip kokių įdomių smulkmenų. Todėl kiekvieno svečio priėmimas gaunasi tarsi savotiška ekskursija į daugiau ar mažiau pažįstamas vietas ir mums patiems :)

Bet va, svečias išvažiavo, mes vėl grįžtam į rutiną, lauksim kokių nors svečių kitą kartą :)

Nuotraukoje – svečias prie labai jam patikusio Dariaus paveikslo su gervėmis, kabančio mūsų svetainėje :)

3 komentarai:

Dalius Simanavicius rašė...

O:) senas geras ponas Bizevičius:) O kokiais čia vėjais jis pas jus užsuko?

agnė rašė...

Na tai va, sugalvojo Ameriką pamatyt, Čikagą įtraukė į lankytinų vietų sąrašą, o pradėjęs ieškoti Čikagoje pažįstamų, per mamą mus susirado :)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Isties sveciu priemimas svetur labai skiriasi. Mes irgi vis i kokia nauja viena nuvaziuojam ta proga. Kita vertus, kai kurios "privalomos" vietos jau gerokai ikyrejo bet ko tik nepadarysi del svecio. Kaip lietuviska! :)))