2009 m. balandžio 13 d., pirmadienis

Portretas Nr. Šarūnė ir „Sentimentai”

Su Šarune susipažinau... darbe.
Tuomet, kai išvažiavau į Daniją, mano darbdavė į mano vietą priėmė jauną kūrybingą merginą, kuri, pasirodo, atėjo iš tos kompanijos, kurioje dirbo mano brolis... Nežinau, ar būtent tas faktas, ar kažkas kito privertė mus gan greitai susibičiuliauti :) O ir viršininkė mus abi vis tai vienur, tai kitur pasiųsdavo kokios užduoties atlikti... Po kiek laiko iš to darbo išėjo ji, paskui išėjau ir aš, išvažiavusi į Londoną... Tačiau vis kažkaip susirašydavom, sukontaktuodavom, o pernai bekeliaujant Šarūnei po JAV, net ir susitikom Čikagoje. :)

Man Šarūnė – tai tarsi tam tikros rūšies perlas, kurio vertę žino ne visi, bet tik tie, kuriems reikia. Daugelis jos sugebėjimų mane verčia iš koto ir tikrai žavi. Du didžiausi jos talentai, su kuriais susidūriau – tai kulinariniai sugebėjimai ir fotografija. Nors tiesiogiai jos kulinarinių šedevrų teko ragauti vos... vieną (tai buvo kažkokia nepaprastai gardi ir tikrai nepakartojama arbata), tačiau apie visus kitus jos šedevrus virtuvėje sužinau iš kitų šaltinių (pvz., iš internetinio dienoraščio „Kokonas“) ir tai žavi nemažiau :)

Tačiau kitas jos talentas, nepaprastai mane „vežantis“, yra jos fotografija ir tas mokėjimas perteikti akimirkos gylį: jos kvapą, jos nuotaiką, jos trukmę, jos charakterį... Lengvumas, savita elegancija spalvose ir proporcijose, regis paprasti, o kartu savotiškai nerealūs rakursai, momento trapumas, visumos ir detalių žaismas – visa tai mano akimis žiūrint – jos braižas.

O rašau apie Šarūnę šiandien todėl, kad ji, kurį laiką dirbusi įvairiose srityse, vis negalėjo atsidėti VIEN fotografijai, apie ką gan seniai svajojo... Šiandien ji bando vytis šią savo svajonę ir kviečia jus pasinaudoti jos paslaugomis, jei norėtumėte užfiksuoti fotografijoje save, savo namų jaukumą, savo artimųjų ryšį su jumis ar jus lydinčius gyvenimo momentus – didesnes bei mažesnes šventes...

Keletą savo darbų ji įdėjo į naujai pradėtą rašyti dienoraštį pavadinimu „Sentimentai“, jame parašiusi:
„Fotografijos - SENTIMENTŲ “sandėliukai”, kur laikomi veidai, jausmai, vaizdai, net kvapai.“
Taigi kviečiu užsukti pas ją, susipažinti su ja bei jos darbais, o progai pasitaikius, pasitekti ją į pagalbą papildant savo sentimentų „sandėliukus“ :)

P.S. Tiesa, pamiršau paminėti, kad šie du Šarūnės talentai susitinka tada, kai Šarūnė fotografuoja maistą... Mmmm... Pačias nuotraukas norisi suvalgyti... :)

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

AČIŪ AGNE!!! Turbūt apie save taip gerai dar neskaičiau:) O kas liečia kulinarinius sugebėjimus kai gryši Lietuvon pavaišinsim pavalgidinsim.... Ačiū dar karta už paskleista informacija ir komplimentus .

Dalius Simanavicius rašė...

Galiu tik paantrinti, taip pat labai teigiamai. Su Šarūne teko susipažinti kai dirbau DDB Vilnius reklamos agentūroje - vieną dieną į mūsų dizainerių kambarį kurybos direktorius atvedė tokią kuklią ir paprastą juodaplaukę merginą ir pasakė - čia jums nauja pagalbininkė - Šarūnė. Na pradėjom bendrauti ir dirbti - aš buvau kaip ir viso skyriaus viršininkas, tai man teko rūpintis Šarūnės bandomuoju laikotarpiu. Kasdien iš šono stebėdavau kaip ji dirba ir nuo pat pirmų dienų supratau kad į DDB Šarūnė pakliuvo tiesiog ne į tą poziciją... Svajingai, jausmingai ir kūrybingai natūrai buvo pavesta dirbti nuobodų ir buką maketuotojo darba... Visaip juk būna. Esu optimistas gyvenime ir tikiu kad viskas yra tik į naudą - džiugu dabar yra girdėti kad Šarūnė galų gale rado sau mielus užsiėmimus ir jai sekasi:) Man irgi tai buvo vienas iš gyvenimo patyrimų - iki šiol nepamirštu kaip vieną dieną man reikėjo Šarūnę atleisti iš darbo... kaip buvo tai sunku pasakyti... kaip gerklėje vėlėsi ir strigo žodžiai..

Bet labai džiugu, kad viskas tik į gerą ir kad visos patirtys praverčia:)))

agnė rašė...

Šarūne, visada ateina laikas išgirsti apie save visą tiesą :)

Daliau, taip parašei, kad net susigraudinau...
Taip jau yra, kad iš tiesų dažnai žmonės tiesiog patenka ne ten, kur turėtų, kita vertus, net ir bloga patirtis yra PATIRTIS...

Anonimiškas rašė...

Aciū Daliau!... Niekas nevyksta be priežasties:)