2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Artėjant žiemai

Seniai seniai, kai dar gyvenau Vilniaus senamiestyje (vakar suskaičiavau, kad viso esu gyvenusi jau 9 vietose), svetainėje, o vėliau - koridoriuje stovėjo tokia komoda su dvejom durim. Vienoj pusėj puikavosi visokios smulkmenos, o kitą jos pusę užėmė visokiausi mamos megzti šalikai, kepurės, vilnonės kojinės ir pirštinės. Apskritai daug rūbų vaikystėje buvo mezgti. Todėl visuomet norėjosi ko nors nemegzto...

Šiandien gi atvirkščiai: kai daug paprasčiau yra ką nors nusipirkti, nei nusimegzti, tokie dalykai darosi rečiau sutinkami. O dėl to retumo imi žmogus ir jų pasiilgsti :) Taip nutiko ir man, todėl ėmiau ir nusimezgiau tam kartui pusę kepurės ir šaliką. Kepurės pusę todėl, kad nusipirkusi vieną tokią kepurę likau nelabai ja patenkinta. Nors jos dydis buvo geras (kas labai reta, nes visose pirktinėse mano maža galvelė visuomet paskęsta), tačiau jai kažko trūko. Tad primezgiau jai kraštą bei padariau dekoratyvinį dygsnį per jos vidurį. O jau tada užsimaniau ir šaliko :) Aišku, šita kepurė niekada neatstos mano „firminės“ vilnonės „budionovkės“, kurią negailestingai pasiglemžė prieš gerus metus Londono metro, bet... :(

Galvojau, nusimegsiu ir ramiai sau sėdėsiu, bet atsirado labai norinčių pamatyti mano genialiai paprastą „šedevrą“, tada teko traukti jį į dienos šviesą bei sėsti prieš kompiuterio kamerą :) Štai rezultatas:













Na o kad gyvenimas būtų linksmesnis, čia dar tokių va improvizuotų fotosesijos vaizdelių :)

5 komentarai:

Dalius Simanavicius rašė...

tu numegsk man sese... dzinsus:)))
o jei rimtai tai apie mezgima stai kokia mano butu istorija: kai mano zmona laukesi musu jauniausios atzalos Adomo, tai paskutiniais nestumo menesiais uzsimane megsti. Oi kaip uzsimane, dabar ir cia:))) Kaip siandien atsimenu, vaziavau kartu su ja i kazkokia prabangiu siulu parduotuve, pirkau siulus, kazkokius krutus virbalus ir dar kazkokio ekvipmento. Sake numegs man megstini, jau tuomet pries penkis metelius tai buvo lygiai taip pat aktualu pirktiniu drabuziu juroij. Visa tai turbut buciau pamirses jei nesenai tvarkant sandeliuka atradau kazkokia deze - atidarau - o ten visa tai graziai sudeta ir tiek - taip ir nenumezge man zmona tada nieko- svarbiausia labai reikejo visa tai nupirkt:)))) oi kaip reikejo:)))) tai va - ar numegsi man ka nors kaledom? kepuriu nenesioju bet pvz saliko visai noreciau, kokio nors stiliovo kaip tau gaunas:)))) ?

agne rašė...

Nu va, tai negalėjai parašyti kokia valanda anksčiau?.. Kaip tik kątik grįžau (sukorusi pėsčiomis 8 km) iš siūlų parduotuvės, pirkausi sau siūlus suknelei, nors irgi dar nežinau, ar turėsiu tiek kantrybės ją nusimezgti... :D Nors va, Dariui liemenę, kurios jis labai norėjo, numezgiau per porą vakarų :)

aruzgyte rašė...

Šaunuole, Agne. Labai gerai atrodo tavo permodeliuota kepurė. O aš va mamai Kalėdom mezgu tokias pirštines be pirštų. Tiesa, galųųų gale Bazelyje gruožio 13-14 dienomis pradėsiu su viena bendraminte organizuoti šeštadienio popietės mezgimų klubą. Matai, įdėjų tai netrūksta, va tik joms įgyvendinti laiko tai taip. Todėl klubas turėtų būti gera proga tiems projektams įgyvendinti. Kaip ten tuose kraštuose, ar yra dar be tevęs mezgančiųjų?

agne rašė...

O, geras :)
Ne, JAV į tokius kaip aš žiūrima kaip į muziejaus eksponatus :) Tai ir mezgėjų laaabai gerai reikėtų paieškoti :)

Astunia rašė...

Jo, aš kai laukiausi irgi kažkaip labai mezgiau... Ir net kai maitindavau įsigudrinus buvau. Tai numezgiau mažajai tokį apklotėlį mažuliuką (70*70). Man ta nerealaus dydžio darbas. wo.
A pas mumis jau žiema. Pusnynuos nykštukai miega...