Labas, Lietuva, arba „Tai visgi – kodėl jūs grįžote?“

Štai ir prabėgo pirmosios dešimt dienų Lietuvoje. „Na, ir kaip?“ – girdžiu ne iš vienų lūpų, tai, sakau, prisėsiu ir visiems papasakosiu...

Žinokit, gerai. Nors aplinkui visi „miršta“ nuo lietuviško karščio, mes, po išgyventų Čikagos +40C su šimtaprocentine drėgme, visai normaliai reaguojame į šią šilumėlę, džiaugdamiesi, kad Lietuvos dar nepasiekia amerikietiškų vasarų drėgmė. Čia net ir per karštį gali kvėpuoti pilna krūtine ir būti lauke bei mėgautis saule.

Gera dar ir todėl, kad daugybė gąsdinimų, kuriais buvo linkę mus apmėtyti visi, kas tik netingėjo, nepasitvirtino. Mums sakė, kad žmonės čia baisiai pikti. Bet va, visą savaitę įtemptai tvarkėmės dokumentus įvairiose institucijose, bet visur buvom aptarnauti ypatingai paslaugiai, mandagiai, o su Liutauru dar ir be eilės dažnai pakviesdavo vienur ar kitur, kas mane maloniai nustebindavo...

Kitas klausimas, kuris kiek suglumina, taip pat skrieja mūsų adresu: „Tai visgi – kodėl jūs grįžote?“. Sakau „suglumina“, nes atsakymas į jį nėra toks trumpas, kad galėtum imti, išberti jį greitakalbe ir taip patenkinti klausiančiojo smalsumą. Todėl taip pat pagalvojau – reikėtų imti, prisėsti ir parašyti viską iš eilės.

Prieš atsakant į užduotą klausimą, reikėtų pradėti nuo to, ką gi mes veikėme toje Amerikoje – šalia to, kad gyvenome, krizenome, šį bei tą dirbaliojome (arba ne) ir miegojome. :) O gal net pradėti reikėtų nuo dar ankstesnės priešistorės – kodėl ir kaip aš atsidūriau Amerikoje. Kaip žinia, prieš penkerius metus į Ameriką mane paviliojo Darius, o Darių aš atradau per Biblijos studijų skelbimą internete. Tai, kas mus suvedė, tuos penkerius metus ir „laikė“ bei galiausiai atvedė į Lietuvą. Per pastaruosius penkerius metus Darius baigė 2004-aisiais metais pradėtą KJV Biblijos vertimą, tad pagrindinis tikslas tapo kaip ir pasiektas – atėjo laikas žengti kitą pakopą misionieriškoje mudviejų veikloje. Ta kita pakopa ir yra Lietuva. Čia mūsų reikia labiau nei ten, čia mes matome dirvą tolimesniam mūsų keliui, čia mes numatę sėti ir pjauti tai, kas, mūsų manymu, reikalinga. Dabar belieka tik sulaukti 2000 egzempliorių Biblijų siuntos iš Kinijos spaustuvės, ir mes toliau judėsime su savo planais. O kol knygos dar vis pakeliui, bandome įsikurti ir apsiuostyti naujoje gyvenamojoje vietoje, bandome susirasti vienokius ar kitokius darbus, kad atėjus rudeniui nebereikėtų sukti galvų dėl šių gyvenimo smulkmenų.