2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Ratas apsisuko.... :)

Prieš kiek daugiau nei metus buvau gavusi „Stilingo blog'o apdovanojimą“ iš Auksarankės. Panašu, kad ratas apsisuko, ir štai apdovanojimas atkeliavo vėl pas mane. Ir vėl iš Auksarankės. :) Miela, kad turiu nuolatinių savo blog'o skaitytojų, kuriems vis dar esu įdomi, nors faktas, kad kiek lėčiau viskas tame mano blog'e rutuliojasi po Liutauro gimimo...


Na, o dabar, pagal taisykles bandau pildyti apdovanojimo priėmimo sąlygas:
I. Paskelbti savo tinklaraštyje
II. Parašyti apie save 7 tikrus ir teisingus dalykus.
III. Perduoti šį apdovanojimą 15-kai mano nuomone to vertų tinklaraščių.

Kadangi pernai jau pasakojau 7 tiesas apie save, šį kartą gal reikėtų papsakoti tai, kas per paskutinius metus pasikeitė. Tad bandom kiek šviežiau pasižiūrėti į savo gyvenimą:

1. Esu mama. Tai mane privertė atrasti gyvenimą tarsi iš naujo. Išmokė pastebėti tai, ko nepastebėdavau ir nesuprasdavau, išmokė pastebėti kiekvienos dienos stebuklą. Išmokė suprasti, kas per daiktas yra vaikai ir kodėl daug žmonių dėl jų spangsta. :)

2. Nesu karjeristė. Žaviuosi moterimis, kurios nori ir gali verstis per galvą, idant padarytų pasaulį šviesesnį. Bet aš nesu iš jų. Daugiau turbūt esu stebėtoja, besižavinti procesu. Ypač dabar, kai džiaugiuosi, galėdama būti šalia mažo žmogučio ir tiesiog gyventi...

3. Vis dar turiu niežtinčias rankas, kurios, nors ir ne per dažniausiai dabar būna įdarbintos ten, kur norėtųsi, bet mano mintyse jos pastoviai rankdarbiauja... :D

4. Gyvenu laukimu. Grįžtam vasarą į Lietuvą. Pagaliau. Nes būsenai, kuria pastarąjį laiką gyvenu, aprašyti, turbūt labiausiai tiktų trumpas atodūsis: „Noriu N-A-M-O...“ Noriu ir vėl jaustis sava tame pilkame ir užsitęsusiame lietuviškame pavasaryje, toje vasaroje su ilgai netemstančiais vakarais, tame lietingame rudenyje ir šlapdriba persmelktoje žiemoje. Nes visa tai taip pažįstama ir taip pasiilgta...

5. Vis dar esu miegalė ir stengiuosi neprarasti šitos prabangos bei išmokyti jos sunkiai su miego karalyste susidraugavusį savonenuoramą. :)

6. Nekenčiu namie (o ir visur kitur) betvarkės, bet dabar laaaabai suprantu, kaip greitai ją sugebi namie padaryti pats, kai yra tam visos sąlygos... O tiksliau - viena. :D

7. Šiuo metu po truputį pradedu mintyse deliotis penkerių Amerikoje praleistų metų motyvus, kurie turbūt nustebintų (o gal net šokiruotų) ne vieną. Nes... Būdama JAV nei karto nevalgiau McDonalds'e, nei karto nebuvau muziejuje, teatre, klube, per tą laiką nesugebėjau net užsiregistuoti į biblioteką (nors turėjau tokių minčių ne kartą). Nes didžiausius ir ryškiausius šio tarpsnio kontaktus užmezgiau būdama namuose, prie kompiuterio (fui, kaip neįdomu, ar ne? :). Kita vertus, vienas ryškiausių dalykų, ko žinau, kad pasiilgsiu Lietuvoje, bus du paštininkai, ganėtinai dažnai mane lankydavę ir jau žinodavę, kada ir kaip skambinti/neskambinti man į duris. Šiekm tiek juokinga, kad būtent paštininkai, bet jei kažkodėl vieni iš labiausiai įstrigusių žmonių mano šitame, keturių sienų aprėmintame gyvenime. :)

Tikrai nesurinksiu 15-kos naujų blogų, kuriais galėčiau papildyti savo pernykštį favoritų sąrašą, bet tikrai noriu pasidalinti vienu, apie kurį žinojau seniai, nors aplankiau pirmąkart vos vakar...
Tai – Laukinės foto blog'as, kurio įrašuose atradau labai daug artimų sau dalykų ir nepaprastai mielų gyvenimo įžvalgų. :) Jam išskirtinai šį kartą ir noriu perduoti Stilingo blog'o padovanojimą. :)

2 komentarai:

Lina rašė...

Labiausiai man skaitant širdis suvirpėjo ties 4 punktu.. Laukiam :)

Natalija Brancevičienė - auksaranke rašė...

O, geras :D Aš net nežiūrėjau, kam anais metais perdaviau apdovaqnojimą :D
Tai jau šią vasarą grįšit? Bus malonu susipažinti gyvai:)