Ir nors Velykos pasaulyje šiandien švenčiamos paprastai 1-2 dienas, šios šventės ištakos – judėjų Pascha (dar kitaip - Perėjimo – nuo žodžio „pereiti“ – šventė), kurią turėjo švęsti žydai 7 dienas, pradedant kiekvienų metų pirmojo mėnesio (pagal dabartinį kalendorių – balandžio mėn.) 14 diena. Jos metu buvo aukojamas avinėlis, visą tą laiką turėjo būti valgoma nerauginta duona.
Krikščionybėje gi, po to, kai per tą pačią Paschą buvo paaukotas Dievo Avinėlis – Kristus, Velykos įgavo kiek kitokią prasmę, todėl krikščionys, sekantys Šventuoju Raštu, šią šventę švenčia, galima sakyti, kas dieną. Be Kristaus prisikėlimo nebūtų buvę ir pačios krikščionybės – turėtume tik judaizmą, ir toliau besilaikantį griežtų Paschos ritualų bei už kiekvieną mažiausią nuodėmę ir toliau aukojantį Dievui po jautį, aviną ar balandį...
Tuo tarpu šiandien, kai tikintysis yra išteisinamas prieš Dievą ne aukomis, ne kokiais nors darbais, bet tikėjimu (kaip rašoma Šventajame Rašte: „Jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą; ir tai ne iš jūsų: tai Dievo dovana; ne darbais, kad kuris nesigirtų“. – Ef. 2, 8-9), nebereikia jokių aukų. Nes auka – Jėzus Kristus per Velykas buvo paaukotas kartą ir visiems laikams. Belieka prisipildyti to beribio dėkingumo ir džiaugtis visu kuo, kas buvo dėl mūsų padaryta ant kryžiaus per Velykas ;)
Gražių visiems šventinių akimirkų! ;)
2 komentarai:
Tik šiandien atradau šį tinklaraštį ir jau perskaičiau iki čia. Iki galo tikriausiai nespėsiu, atidėsiu kitam kartui. Bet šis sveikinimas labai patiko, ypač kryžius su tekstais. Ačiū ir džiūgaus Kristaus prisikėlimo.
Ačiū, Agne ;)
Rašyti komentarą