Trečias kartas nemeluoja :)

Na ką, trečias bandymas iškepti Cannelés Bordelais, turiu pasakyti, pavyko, ir netgi labai. :)) Kur nepavyks, jei net specialią formą nusipirkau internete ir iškart puoliau išbandyti vos jai atkeliavus. :)
Nepaisant to, kad pyragėliai gavosi tokie truputį „girti“ savo forma (mat neradau kol kas būdo, kaip tą silikoninę formą tiesiai padėti ant per retų orkaitės grotelių), jų neliko praktiškai akimirksniu... Teko kovoti su Dariumi, kuris grįžęs iš darbo užpuolė šiuos skanėstus, šį kartą jam laaabai patikusius :) Žodžiu, po truputį įvažiuojame į saldumynų gaminimo technologijos vėžes :)

Tiesa, receptą kiek pakoreagavau pagal save :) Maniškio proporcijos tokios:

100 g (arba 2 kupini šaukštai) miltų
100 g (arba 3 kupini šaukštai) cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
50 g sviesto
0,5 l pieno
3 šaukštai romo (kad mažai nepasirodytų)
2 šaukštai vanilės ekstrakto

Gaminu taip: sumaišau miltus, cukrų (naudoju rudajį cukrašvendrių) ir druską, tuomet gerai įmaišau į šią birią masę kiaušinius, ištirpdau sviestą, kurį irgi supilu, vėl viską išmaišau, tuomet tame pačiame puodelyje pakaitinu iki užvirimo pieną su vanile ir romu, visa tai supilu į tešlą, gerai išmaišau ir atvėsinusi palieku stovėti parai šaldytuve.
Formeles prieš kepdama patepu sviestu, cukraus į jas neberiu, kaip buvo rekomenduotina, man skaniau be jo, ir voila, kepu bei bandau spėti valgyti, kol niekas kitas iš po nosies nenugvelbė :)

Pirma partija, tiesa, ši kartą gavosi ne visai fotografuotina, tai ji taip ir liko tik mano atmintyje (bei skrandyje, kas be ko) – matomai neatitaikiau temperatūros (buvo per žema). Tačiau antrą partiją (mat į vieną formelę visa tešla vienu kartu nesutilpo) kepiau 10 min 500ºF temperatūroje (260ºC), paskui apie 80 minučių 350ºF (~180ºC) karštumo orkaitėje, ir viskas gavosi super :)

Skanaus :)