2010 m. vasario 10 d., trečiadienis

Žemės drebėjimas

Apie ketvirtą nakties pabudau nuo keisto jausmo, iš karto sukėlusio mintį: žemė dreba... Nors jis buvo toks realus, sudrebinęs kelioms sekundėms visą namą, suabejojau, ar nesusapnavau šio mane pažadinančio ne itin malonaus jausmo, kadangi Darius ir toliau sau ramiai tęsė savo sapnus... Spėkite, ką atsikėlusi ir įsijungusi kompiuterį, iš karto įvedžiau į paieškos laukelį? Ogi „Earthquake in Chicago“. Ir ką jūs sau galvojate? Iš tiesų, radau New York Times laikraštyje pranešimą apie tai.

Gyvendama tokioje ramioje šalelėje kaip Lietuva, nedažnai susimąstydavau apie žemės drebėjimą, nors pamenu, kaip plius minus 2003 metų vasarą Vilniuje dienos metu galėjai pajusti tarsi žeme nusiritusią bangą, kuri pakėlė viską su savimi... Pamenu, tuomet sėdėjau darbe, ir tai pajutusi dėbtelėjau į kolegas, idant įsitikinčiau, ar man nesivaidena... Į mane žvelgė tokios pačios, įvykiu suabejojusių kolegų akys... Po poros dienų sužinojome, kad tuomet požeminė banga atsklido iš Kaliningrado srities, kur jūroje buvo vykdomi kažkokie kariniai bandymai... Neblogi bandymai, ar ne? Kad net Vilniuje jautėsi...

Šiąnakt gi viskas pasirodė kiek rimčiau... Tokiais atvejais sekundės išsitęsia iki amžinybės, per kurią žaibiškai spėji pagalvoti, kur tavo dokumentai ir šilti rūbai, kuriuos bandytum griebti ekstra atveju. Prisipažinsiu, kad trečiu numeriu sekė smuikas ir išorinis kompiuterio diskas :D
Tačiau panašu, kad šia viena 4,3 balų stiprumo žemės drebėjimo banga, pažadinusia mane kartu su langų ir stogo braškėjimu, viskas ir pasibaigė... Uf... baisu ir pagalvot, ką išgyvena žmonės per stichines nelaimes, užklumpančias juos va taip – miegančius ir nieko apie tai neįtariančius...

3 komentarai:

Austėja rašė...

Aš - kaip ir Darius - abu savo gyvenimo žemės drebėjimus pramiegojau. Vieną - Jutos valstijoje, o kitą - Kalifornijoje :D Todėl sunku įsivaizduoti, ką žmonės jaučia tuo metu... Bet tikriausiai tikrąja to posakio esme kaip žemė slysta iš po kojų...Brrrr... Gerai, kad viskas gerai!

agnė rašė...

Austėja, išsiaiškinau, kad Darius vis tik, pasirodo, viską girdėjo ir jautė :) Bet panašu, kad abu per daug ramiai sureagavome, kad suprastume, jog tiek vienas, tiek kitas buvom pabudę :D

Dalius Simanavicius rašė...

geras.. aš tai puikiai atsimenu ta drebėjimą Vilniuje - man į nugara subyrėjo visa lentyna kompaktiniu diskų - mat sedejau nugara į lentyną. O prieš tai taip keistai sudrebejo monitorius, kad net nesupratau pradzioj tik po to supratau, kai jau kompaktai pabiro:)))