Galit įsivaizduoti, kaip džiūgauju, kad viską iš tiesų SUSPĖJAU!!! Jaučiuosi, dievaži, kaip šimtmečio darbą nudirbusi... :)
Pradžioje viską „grubiai“ susimečiau į albumo puslapius, kad plius minus žinočiau, kiek visko turiu ir kiek čia tų puslapių reikia į albumą „surišti“...
Tada verčiau po vieną lapą ir „paprastuoju būdu“ tiesiog dėliojau nuotraukas, užrašus (tam labai gerai pasitarnavo kelionės įspūdžių aprašymai, kuriuos buvau po kelionių sumetus į šitą tinklaraštį – tereikėjo juos išskaidyti pastraipomis, atsispausdinti ir supjaustyti) ir kai kurią medžiagą iš kelionėse prisirankiotų bukletų...
Darbo vieta tam kartui porą savaičių atrodė taip:
Iš tiesų tai, kai pagalvoju – kur aš buvau anksčiau..? Visas nuotraukas iki šiol visada pjaustydavau (kadruodavau) elementaria liniuote ir prie rankos dar nuo studijų laikų beveik priaugusiu peiliuku, viską kruopščiai matuodama ant pjaustymo „pado“ (žiauriai nepatogus reikalas, kai gradacija jame tik coliais, bet jau beveik buvau pripratusi) tačiau va, apšvietė kažkas iš aukščiau, matomai, man protą, kad yra toks daiktas kaip „giljotina“... Žodžiu, nulėkusi į parduotuvę nusipirkau simpatišką mažutę giljotinikę – kaip tik nuotraukoms. Todėl darbas nuo to momento ėjosi kaip iš pypkės... Kitu atveju nežinau, kiek aš dar būčiau kankinusi tuos albumus...
Na, žodžiu, finale turiu štai tokius tris 20x20 cm formato gražuolius, talpinančius viso apie 800 didesnių ir mažesnių nuotraukų...
Kai toks „šimtmečio“ darbas atliktas, galima ramiai laukti ir naujų gyvenimo pokyčių su naujomis nuotraukomis... :)
4 komentarai:
Kaip aš tau baltai pavydžiu tokio kruopštumo ir pasiryžimo! Man net gėda pasidarė prisiminus kokioj būsenoj mano pastarųjų kokių 6 metų nuotraukos...Šaunuolė! :*
Ačiū, mieloji. ;)
Pagalvojau, kad gi baisi gėda bus, jei grįžus neturėsiu draugams/giminėms/pažįstamiems ką parodyti, tai va, susiimti teko... :D
Sveikinu, iveikus issuki :)
Ir KOKIA TU SAUNUOLE, kad tai padarei... As tik pasiziuriu i nuotrauku kruvas, ir vis bijau net pradet...
auksaranke, ačiū. ;)
Čia tiesiog buvo iš tos „serijos“ – arba dabar, arba niekada... :)
Rašyti komentarą