Na ką, tradiciškai liepos vidurys ženklina mano metus, praleistus JAV. Šįkart skaičiuojame keturis jau prabėgusius. Tikiuosi, kad niekas per daug ratų į pagalius neprikaišios, ir kiti metai bus čia paskutinieji...
Kas įvyko per pastaruosius metus? Gyvenimas plius minus tekėjo ramiai – kaip įprasta, daugiausiai rankdarbiavau ir fotografavau bei toliau kartu su Darium darbavausi mudviejų bendruose projektuose.
Liūdniausia metų žinia, driokstelėjusia tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tapo mano kaimynystėje gyvenusios bičiulės išvykimas į Lietuvą. Na taip, iš vienos pusės nepaprastai džiaugiuosi, kad ji patraukė namo, iš kitos pusės, visa jos istorija nėra tokia jau linksma, o ir šiaip liūdna, kad va, štai nebebus kaiminystėje nei jos, nei jos šaunių dviejų vaikučių, kurie retsykiai tapdavo mano svečiais, taip praskaidrindami kasdienybę, leidžiamą daugiausiai tarp keturių sienų, kurie ne kartą buvo mano foto modeliukais, kurie suteikė nemažai gražios ir naudingos patirties.
Na, o atsisveikinimui, kaip visada, sukau galvą, ką tokio simboliško galėčiau jai atminimui padovanoti... Jos vaikučiams, kaip žinia, kiek ankstėliau buvau numezgusi vilnones kojinytes, o kad jau ji pati vilnos nelabai toleruoja, jai išpjausčiau štai tokį popieriaus raižinį...
Pati raižinio idėja – ne mano. Prieš išvažiuojant iš Lietuvos iš savo draugės dovanų buvau gavusi popieriaus raižinį, vaizduojantį gyvybės medį, kuris sėkmingai kaba pas mus prieškambaryje ir jaukiai dvelkia gražiais prisiminimais... Taigi pagalvojau, kad tokia dovana, lagamine neužimanti per daug vietos, galėtų būti pats tas. Tik stilių, be abejo, pasirinkau kitokį – tvarkingai čikagiškai amerikonišką... :) Tikiuosi, kada nors šis darbelis taps ir mano bičiulei gražiu prisiminimu...
Na, o patvirtinant patarlę, kad „jei gyvenime užsidaro durys, kažkur būtinai atsiveria langas“, turiu prisipažinti, kad džiaugiuosi šiandien nauja bičiulyste su kita lietuve (gaila tik kad gyvenančia ne kaiminystėje) ir viliuosi, kad ji abiems pusėms atneš ne mažiau gražių akimirkų ateinančiais metais, nei prieš tai buvusi bičiulystė atnešė per pastaruosius kelis metus.
Chelsea Flower Show“ – Metų Sodininkų Šventė
Prieš 2 mėnesius
2 komentarai:
šiandien perskaičiau ilga analitini straipsni apie tai kad ši pasiputusi, mananti, kad gali visam pasauliui nurodineti ir pamokslauti valstybe atsidurė ant bankroto ribos. Ir aš beveik tuo tikiu ir giliai širdy džiuagauju, nepaisant to, kad jei taip ir atsitiks musu visu laukia dar didesne krizė ir chaosas. Taigi dumk tik greičiau namo:)
Fainai!
Rašyti komentarą