2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Pūgai praūžus

Baigėsi, kaip žinia, mus netikėtai užklupusi pūga... Ta proga išėjom vakar žiemos grožybių pasižiūrėti. Kieme susitikom begalę kaimynų, išėjusių bandyti gelbėti sniege paskendusių savo automobilių, ir aš pagalvojau: „Kaip vis tik gerai kartais, kai gamta mus priverčia pasilikti namuose ir į viską pažvelgti kiek kitaip... Bent kaimynus pamatai, kurie paprastai tyliai, tau net nepastebint, praeina koridoriais ir užsidaro savo duris arba praveria jas išeidami į darbą, kol tu dar miegi...

Žodžiu, automobilių stovėjimo aikštelę it musės buvo apspitę kaimynai kaimynėliai su kastuvais kastuvėliais ir visokiomis kitokiomis automobilių gelbėjimo priemonėmis... Aišku, kiek ten žmogelis gali tuo savo mažu kastuvėliu ar kibirėliu... Тodėl štai du savo darbui pasišventę bobcat'ų vairuotojai, besidarbuojantys be atvangos ir miego antra para, buvo tikri didvyriai, į kuriuos krypo viso kvartalo gyventojų akys su nebyliu prašymu: „Atkaskite mus, plyzzzz...“ Ir mano galvoje, kaip jau ne pirmą kartą, vėl šmėstelėjo mintis: „Kokia tragedija būtų, jei mes visi būtume tik aukštus postus užimantys „svarbūs asmenys“... Kas nukastų mūsų kiemus pūgai užklupus? Kas iškeptų ir išvežiotų duoną? Jau nekalbant apie tai, kas viską užaugintų ir pagamintų mums, sugadintiems vartotojams...“ Žodžiu, po visokių tokių minčių tik žemai lenkiu savo nors dar ir nežilstančią galvą tiems paprastiems žmogeliams, nuoširdžiai dirbusiems savo darbą. Nes tik jų vienintelių dėka šiandien į darbą galėjo išvažiuoti tūkstančiai kitų žmogelių. :)

Žodžiu, pasisakiau, o dabar dalinuosi vaizdeliais. :)

Vaizdeliai pro langą: šuniukų vedžiojimas ne vienam kėlė šypsenas,
mat per tokį sniegą nei vienas augintinis nesugebėjo judėti keturiomis... :)
Vis tekdavo juos nešti, o štai pavadėlis jau kieno rankose būdavo, to ir likdavo...


 Baigus snigti, pagaliau buvo galima imtis padoresnio gatvių valymo...

Pagaliau atkasė ir galines namo duris. Laisvė papūgoms. :)

Nors vidutiniškai sniego buvo apie 50-60 cm,
tačiau vietomis buvo ir štai tokių žmogaus ūgio ir dar didesnių sniego pusnių...




Kai kur net ir pėsčiųjų takeliai buvo atkasti...


Išlindom apsižvalgyti ir po kaimynines teritorijas.




Sugalvojusi „pabraidyti“ po gilų sniegą, labai greitai buvau įveikta
ir kritau atsipūsti... :)

Klauskite, ar lengva paskui buvo atsistoti... :)

O kai kam teko dar ir sniegą iš kelnių išsipurtyti. :)


Automobilių stovėjimo aikštelės gelbėjimo operacija....


Ir, aišku, pabaigai, kaip gi be atvirutinių žiemos vaizdelių...












1 komentarai:

auksaranke rašė...

Labai grazu. Ypac patiko sunu vedziojimas :) Erikas visada, kai bjaurus oras klausia manes, idomu, kai jauciasi sunu turetojai ir vedziotojai :)