2011 m. sausio 18 d., antradienis

Uoj... :)

Na ir ką jūs pasakysit? Gaunu šiandien laišką, kuriame Auksarankė iš „Rankų darbo gyvenimo“ blog'o man perduoda „Stylish Blogger Award“ – stilingo tinklaraštininko apdovanojimą... Na ką, ačiū, ačiū, smagu :)


Nežinau, kiek tas mano tinklaraštis stilingas, bet kad „agniškas“ tai turbūt faktas. Toks jau tas mano stilius... Kartais stilingesnis, kartais visai be stiliaus... :)

Na, o dabar, kaip sakant, „už viską reikia mokėti“ :)) Už šį apdovanojimą – taip pat. Na, o mokestis susideda iš 3 punktų:
I. Turiu apie tai paskelbti savo tinklaraštyje (ką ir darau štai....)
II. Parašyti apie save 7 tikrus ir teisingus dalykus (o, tik duokite man pakalbėti...:))
III. Perduoti šį apdovanojimą 15-kai mano nuomone to vertų tinklaraščių (čia bus sunkiausioji dalis).

Na ką, tai vykdant II punktą, bandau atvirauti... Taip ekspromtu...

1. Esu labai „banguota“ (kūrybine prasme) persona, kurios gyvenime viskas juda savotiška spirale. Kai ateina kokia nors „banga“, ji mane taip pagauna, kad negaliu būti joje puse kojos. Visi kiti reikalai tuomet būna metami į šoną (nesvarbu, kad nepabaigti, už ką paskui save labai graužiu), ir aš toje „bangoje“ dingstu... Kas tai per bangos? Na, pvz., buvo pas mane čia prieš gerus metus tokia frivolite papuošalų banga... Buvo fotografinė banga... Mezgimo banga... Genealoginė banga... Skaitymo ir knisimosi po internetą, ieškant įvairių egzistencinių įdomybių, banga... Piešimo/web banga... Ir pan... Todėl žinokit, jei mane pagaunat visai ant kitos bangos, labai sunku (aišku, įmanoma, bet sunku...) iš manęs „išpešti“ kažką iš kitos temos... Geriau jau apsišarvokite kantrybe ir laukite, kol ratas apsisuks, ir aš vėl užšoksiu ant jums reikiamos bangos. O tada viskas eisis su vėjeliu... :))

2. Negaliu gyventi be 8 valandų miego. Ne-ga-liu. Jei kas atima iš manęs bent vieną valandą, būtinai turiu kuo greičiau už ją atsigriebti. Dienos metu, kitą naktį ar pan. Kitu atveju esu kaip lavonas, vaikštantis ir nuolat jaučiantis savotišką dehidrataciją, pasireiškiančią raudonomis akimis, sudžiūvusiomis lūpomis ir mintimis apie... miegą :D
Šitą gėrį greičiausiai paveldėjau iš mamos, kuri visada grįžusi iš darbo būtinai turėdavo bent valandą nusnūsti, o tada jau galėdavo kaip normalus žmogus vėl kibti į darbus.
Žodžiu, viso to pasekoje labai pavydžiu žmonėms, kurie gali miegoti mažiau.

3. Improvizacija ir inovacija – mano silpnybės. Bet kurioje srityje. Muzika, maistas, rankdarbiai... Kurią čia dieną, beimprovizuodama virtuvėje su čili troškinio receptu, masčiau apie užrašytus receptus ir pagalvojau, kad jie – tarsi harmonijos pagrindai muzikoje, tarsi įvairių technikų pagrindai mene. Kai juos perpranti, imiesi improvizacijos (žinoma, jei improvizacija – tavo stichija)...
Žodžiu, jei norite mane pakankinti, liepkite man ko nors padaryti daugiau nei 2 identiškas kopijas arba liepkite padaryti ką nors lygiai taip, kaip jau kažkieno padaryta, ir jūs pasieksite savo... Iš to išplaukia kitas „punktas“...

4. Esu principinga balta varna ir (bent jau dabar, kai užaugau) tuo didžiuojuosi. :D Negaliu pakęsti ir kiek įmanydama stengiuosi nepasiduoti bandos jausmui. Toks mano maištas. :)) Visi pakvaišę dėl J.Oliverio ar Beatos receptų? Vadinasi, tai ne man, kad ir kaip tai yra „gerai“. Visi skaito kokį nors bestselerį? Na ir tegul. Vat iš principo nepirksiu ir neskaitysiu... :)) Ant bangos – balta spalva? Na ir kas, o man gal salotinė „ant bangos“ (chi chi, kas tik nepamena tų spalvotųjų mano bangų...:) Visi užsiima dekupažu? Uoj ne, ką jūs, ačiū, aš gal palauksiu, kol jis bus nebepopuliarus, ir tada bandysiu... :)) Aišku, išimčių yra, bet tos išimtys paprastai būna susietos su tuo, kad kažkas man tikrai patinka, ir aš kažko imuosi daug anksčiau, nei sužinau, kad tai – bestseleris ar koks kitoks „top'as“.

5. Nemėgstu kalbėti telefonu darbiniais/informaciniais reikalais. Visa tai turbūt susiję su stulbinančiai trumpa mano girdimąja atmintimi. Pirmą kartą tai supratau dirbdama reklamos agentūroje. Tam, kad pakelčiau telefoną ir paskambinčiau kokiam klientui, man prireikdavo... na, plius minus pusvalandžio. Nusiteikimui. :) Rankoje visada turėdavau pieštuką ir popieriaus lapą, kad viską stenografuočiau, ką girdžiu, o ir tai nutikdavo, kad padėjusi ragelį turėdavau netrukus perskambinti ir perklausti: „Atsiprašau, kaip ten jūs sakėte?..“ Nu žiauriai netobula esu tame... :)) Kita vertus, visa tai atsveria sekantis punktas...

6. Dievinu laiškus (tiek „rankinius“, tiek elektroninius). O, čia tai suprantu! Išdėstai viską juodu ant balto, ir ramu. Nei užmirši, nei praleisi ką... Žodžiu, geriau 10 laiškų nei vienas telefoninis skambutis. Aš rimtai. Be to, rašyti laiškus nepaprastai mėgstu.

7. Na, o dabar dar kas liko, trumpai: mėgstu vienatvę, nemėgstu švęsti gimtadienių, šunis skirstau į dvi kategorijas: „nepatinka“ ir „labai nepatinka“, nemėgstu/negeriu kavos (o jei kokiu išskirtiniu atveju geriu, tai joje turi būti labai daug pieno, labai daug cukraus – na, kad kavos praktiškai nesijaustų :)), geriausi pusryčiai – praktiškai niekuomet nesusnibostanti grikių košė, darbingiausias metas – vėlus vakaras, pereinantis į naktį (nes būna sunku atsitraukti nuo ko nors, jei jau pradedi), nepaprastai mėgstu viską archyvuoti (sudėlioti į lentynėles) – gimines, nuotraukas, informaciją; nefunkcionalių daiktų aplink mane turi būti kiek įmanoma mažiau, mėgstu ryškias grynas spalvas ir spalvinius kontrastus, sunkiausias dalykas gyvenime – ką nors pradėti. Bet jei jau pradedu, tai važiuoju nesustodama... :)

Na, gal tiek tam kartui... :)

III dalis. 15 tinklaraščių... Nagi, pabandykim. Pagal abėcėlę, kad nebūtų nuskriaustų... :) 

Agnužės veltinis – Nors asmeniškai nepažįstamos, bet bendravardės ir „kibernetiškai“ pažįstamos merginos tinklaraštis. Mano silpnybės veltiniui (ir ne tik) išraiška :)
Austėjos blog'as – Na kaip nesenksi to, ką daro tavo klasiokai..? :) Būtų tiesiog nepadoru...
Baby-gadget – smagios smulkmenos vaikams ir ne tik :)
Bure-bure – sentimentai veltiniui...
Digma – nesinori užmiršti interjero...
Foto pastelė – kai pasiilgstu jaukumo...
IRRI style – kūrybingos, išradingos, kruopščios merginos tinklaraštis. Virtuvė ir nuostabūs rankdarbiai. Užsukite ir patys suprasite.
Jogos mityba – stilingai apie kiek kitokį maistą...
Kokonas. Visi ten rašantys, mano galva, yra neapsakomai stilingi. O dar ir pažįstami, nuolat įkvepiantys visokioms mintims :)
Mezgyklėlė – visada užsuku pasigėrėti iniciatyva ;)
Sentimentai – pati stilingiausia fotografija. Tiesiog myliu Šarūnės stilių.
Skanus gyvenimas – paprastai bet ne prastai apie tradicinę lietuvišką virtuvę... (ten gyvena labai skanūs purūs blynai, kuriuos laaabai pamėgau...)
Vaiko kambarys – mano durys į vaikystę :)
Vilte felt – tyliai žaviuosi šiuo veltiniu...
100 dienų avantiūra Azijoje – pašėlusiai stilingos porelės tinklapis. Vienos pažįstamos atsiųsta nuoroda į jį taip užkabino, kad per vieną dieną perskaičiau visą dienoraštį nuo-iki. Nuo tada seku iš paskos, kur ten, kada ir kaip jie keliauja :)

Na va, kaip ir viskas tam kartui :)
Priminė kažkaip visas šitas reikalas mokyklos laikais gajų „perduok kitam, tik ne man“. Smaguma... :)

6 komentarai:

Dalius Simanavicius rašė...

tau gerai, kad tik nedidele dali iš mamos paveldėjai... - turiu galvoje miegą - buciau laimingas jei man užtektu "tik" 8 valandų...
Aš negaliu be 10... :)

agnė rašė...

:DDD uoj geras, Daliau :D
Matai, pasirodo, reikia nugyventi 30 su viršum metų, kad sužinotum kažką naujo apie savo brolį... :DDD

Dalius Simanavicius rašė...

nu matai.. :)
as irgi nustebau - tau darbingiausias laikas vakare?
man tai ryte - nors tas rytas labai salyginis - normalus zmones paprastai tokiu metu pietauja, mat pradedu dirbti anksciausiai kokia tik 10 ryto, arba 11.
Kai dar dirbau agenturoje ir darbai prasidedavo 8 valanda labai stebedavausi savo draugais kurie anksciau uz mane metė vergavima kažkam ir pradėjo dirbti sau - kad tie taip velai pradeda dirbti ir be 10 ryto geriau jiems neskambinti - bet dabar pats taip elgiuosi - o kita vertus, kodėl gi ne? Man iki šiol taip gera kiekviena ryta - vien nuo minties,kad nereikia keltis taip anksti - vienas iš privalumu kai nelenki nugaros darbdaviui ir esi juo pats sau:) Guvenimas akimirksiu pagrazeja vien nuo tokios minties:)

agnė rašė...

o man vakaras dėl to, kad dieną vis kas nors blaško. Kai tuo tarpu vėlai vakare, naktį, viskas nurimsta, niekas netrukdo, nerūpi, ką pagaminti pietums ar vakarienei, ir pan... Tada galiu sėsti ir dirbti...

agnė rašė...

Nors šiaip dabar galvoju, kad ne dienos tarpsnis greičiausiai apsprendžia mano darbingumą, bet tam tikra tuo metu esanti gyvenime rutina. Juk Londone, kai teko ieškoti laiko spragos, kurioje nebūtų užimtas lazeris, keldavausi 5 ryto, 6 jau būdavau darbe ir nuostabiai našiai viską padarydavau iki tol, kol kiti kolegos susirinkdavo į darbą. Taigi, turbūt svarbiausia man sąlyga - ramybė aplinkui ir kitų nesipainiojimas po kojomis, koks bebūtų paros laikas...

Dalius Simanavicius rašė...

nujo - ta prasme tai man geriausias laikas dirbti yra savaitgaliai - tada kai proto neknisa pastovus klientai (ju turiu tris), nes savaitgaliais jie nedirba - jei darau logotipa - tai pvz prisedes sestadieni padarau tiek kiek per 3 paprastas darbo dienas kai tiesiog nera galimybes normaliai tai daryt - o kur gi bus.. Adoma nuvezk-parvezk, ir telefonas netyla, bei el,laisku upelis neissenka su prasymais "skubiai" padaryt ta ir ana is pastoviu klientu - na bet skustis irgi negaliu - ne uz dyka, oi ne uz dyka tai darau:))) ale kartais laukiu savaitgalio kaip isganumo - darbas logu kurimo baruose tada kaip poilsis..:))