2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Sausio tryliktoji. Norėjom kaip geriau...

Nuo pat ryto byra ašaros. O viduje toks daugialypis jausmas – kodėl, mums, lietuviams, norintiems, kad gautųsi geriau, vis gaunasi taip, kaip visada?.. Galvoju apie tai, kas nutiko mūsų tautai tą naktį ir visus šiuos 20 metų po jos. Kur pametėm tą kelią? Kodėl visi pasukom tarsi skirtingomis kryptimis, o dabar štai blaškomės, tarsi ieškodami vieni kitų, su didžiuliu klaustuku akyse: „Kodėl?“ Ir kas turėtų nutikti TOKIO, kad lietuviai pagaliau imtųsi ne griovimo, o savo valstybės statymo?..

Foto iš www.xxiamzius.lt

7 komentarai:

Anonimiškas rašė...

O man atrodo, kad nera taip baisu, kaip patiems kartais gali atrodyti.
Taip, daug betvarkes yra musu valstybeje. Taip, truksta elemantaraus pilietiskumo (nemaisyti su patriotizmu), bet yra ir geru dalyku. Dingus sienoms daugelis lietuviu pamate pasaulio, pakeliavo, issimokslino uzsienyje, ten padirbejo.

Nebebijom sakyti to, ka galvojam. Atsirado iniciatyva- versle, gyvenime.

Kai yra kazkoks isorinis priesas, susivienyti yra daug lengviau, nei tada, kai reikia kovoti su senomis isisaknyjusiomis negerovemis savyje.

agnė rašė...

Anonime, aš didžiausia bėda nurodyčiau lietuvių požiūrį į save ir į savo valstybę... Na, dar gal žiniasklaidą, kuri vaidina itin didelį vaidmenį žmonių požiūrio formavime.

O gerų dalykų, be abejo, jų apstu. Už tai aš Lietuvą bei lietuvius ir myliu!

Anonimiškas rašė...

Buvau šiandien per pietus prie Seimo, vadovų kalbos ir žmonių minia. Begaliniai ilga trispalvė, plevenanti turbūt daugumos dvidešimtmečių rankose. Seime pilna žmonių, paroda. Jų širdyse turbūt kažkas yra. Gražaus. Todėl drįstu sakyti, kad nėra taip blogai..
Lina

agnė rašė...

Lina, smagu girdėt :)

Dalius Simanavicius rašė...

Yra daug gerų dalykų, be abejo. Nepalyginamas dalykas, kokia buvo valstybė prieš 20 metų ir dabar, nepaneigsi.
Tačiau krauju širdis apsipila kai šios kadencijos seime sėdi tarp kitko keli veikejai kurie prieš du dešimtmečius buvo kolaborantai (vakar per radija gera laidą apie tai girdėjau) - ir apskritai, kai SEIMAS - ta atrodo paskutinė šventovė prie kurios tą naktį pats prie laužo sedėjau - tapo vieta, kurion susirinke visokie klounai ir cinikai, apskritai visokie liurbiai kuriems niekas gyvenime nesiseka - tai tada eina ten... o pikciausia us mus pacius - tokius kurie balsuoja ne uz kazka - bet Iš pykčio uz BET KĄ. Tada ir turim tai ka turim...
Manau tik stebuklas išgelbėt gali šia prakeiktą ir dievo užmirštą ašaru pakalnę.
20 metu - pakankamai daug, kad galėtume gyventi visai kitaip. Deja.. Man labai liudna.

agnė rašė...

Daliau, nei ji prakeikta, nei pamiršta. :) Viskas mūsų pačių rankose, o tiksliau – požiūryje :)

O 20 metų - nežinau, gal ir nemažai, bet tikrai nemanau, kad tai daug, kad radikaliai pasikeistų žmonių įpročiai ir mąstymas...

Ta laida netyčia ne per Lietuvos radiją? Įdomu būtų pasiklausyti įrašo...

kolbutė rašė...

O man patiko per sausio 13-os koncertą prie Parlamento V. Landsbergio pasakyta kalba, kurioje jis sakė, kad jei ne mes, tai ir šaltas karas dar nebūtų pasibeigęs ir visa ta rytų bloko siena nebūtų pradėjusi trupėti. Taigi, sakė, kad reikia didžiuotis būnant lietuviais, nes pasaulio istorijoje nuveikėme nemažai...