2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Giminės istorija. Kazimieras ir Milda.

Ar jūs žinote, kaip susikirto jūsų senelių gyvenimo keliai? :) Kilo man čia tokia mintis ištraukti į dienos šviesą senelių susiėjimo į krūvą istorijas, tad pradėjau nuo savo mamos kamantinėjimo apie savo senelius Kazimierą ir Mildą... Gaila tik, kad neturiu nei vienos judviejų nuotraukos, kuria galėčiau iliustruoti šią istoriją...

Iš mano mamos laiško:
„Tiksliai nežinau kaip susipažino mano tėvai, bet mama pasakojo, kad jų kaimai buvo gretimai ir jie susitikdavo šokiuose, dažniausiai gegužinėse, po vasaros darbų. Anksčiau tokia kaip atsitiktinė pažintis nelabai buvo reali, nes kaime visi vieni apie kitus viską susižinodavo, vertindavo tėvus, jų darbštumą, moralę, padėtį kaime. Pagal tai vertindavo ir jų vaikus – jei tai panos, tai jų rimtumą, darbštumą, linksmumą ir t.t. Mama sakė, kad tėtis ją buvo juodai įsimylėjęs, kad ji norėdavo ir su kitais bernais pašokti, tai nusitrenkdavo į tolimiausius kaimus, į gegužines, bet tėtė ją visur atrasdavo, matyt visus kaimus su dviračiu aplėkdavo – mobiliakų tai nebuvo. Mama sakė, kad nebuvo iki ausų Jo įsimylėjus, bet tėtė prie jos kitų bernų tiesiog neprileisdavo. Net po mamos mirties Dalia [mamos sesuo] pasakojo kaip vieną dieną atėjo kažkoks inteligentiškas senukas, pasakė, kad Mildutė buvo Jo didžioji meilė ir sakė norintis padėti gėlių ant jos kapo. Pasisakė esąs gydytojas. O tada mes visos prisiminėm, kaip mama pasakojo apie gydytoją, kuris buvo ją labai įsimylėjęs, o ir mama nebuvusi jam abejinga, bet labai bijojo, kad paprasta mergaitė, be didelio mokslo, nemokės jam įtikti. Kai vieną kartą jam apie tai ir pasakė, tai jis jai atsakė, kad ponia būti bet kada išmoks. Daugiau smulkmenų nepasakojo, bet kai grįžom iš Sibiro, mama jį buvo sutikusi Utenos turguje. Buvo nevedęs, labai gražus ir... girtas, paskui mama sužinojo, kad kai ją išvežė į Sibirą, jis pradėjo gerti. O sutikęs mamai pasakė, kad tikrai jis išgeria, nes be jos jam gyvenimas tapo beprasmis. Tai va kaip buvo...“

Kiek prisimenu iš mamos pasakojimų, tai mama gražiai dainavo, buvo gera šokėja ir turėjo didelį pasisekimą bernų tarpe, bet ji visada sakė, kad taip jau lemta buvo ištekėti už tėvo...“

Štai kaip būna... Ir žinote, kas įdomiausia? Jei gerai pasikapstysite, panašių to meto istorijų rasite ne vieną ir ne dvi...

2 komentarai:

Natalija Brancevičienė rašė...

Negstu tokias istorijas. Labai idomu :P

agnė rašė...

Ačiū, Auksaranke ;)